Yra daugybė žmonių, kurie galvoja, kad jei kišenėje neturi bent 1000 eurų, apie keliones, o ypač egzotiškas, gali pamiršti. Jei kišenėse švilpauja vėjai, o naktimis sapnuojate amžinai saulėtus paplūdimius, didingas šventyklas ar kvapą gniaužiančius didmiesčius ir nemanote, kad visą tai galite rasti Palangoje, jums būtina perskaityti šį straipsnį.
Couchsurfingas – keliautojų iš viso pasaulio bendruomenė. Tai būdas keliauti be galo įdomiai ir.. visiškai nemokamai.
Kai prieš 3 metus susipažinau su savo būsimu vaikinu ir jis man papasakojo apie savo keliones, pagalvojau, kad jis yra visiškas keistuolis ir kad toks keliavimas yra tai jau tikrai ne man. Jei skaitėte mano blogą, turbūt atsimenate, kad šį pavasarį aš užsispyriau būtinai kur nors keliauti ir, negana to, išvykti nedelsiant. Šeimos tarybai pasitarus, jau po 2 savaičių su lėktuvo bilietais rankoje patraukėme į mano mylimą USA [plačiau apie tai: Kelionė į Floridą. 1 dalis: kaip nuskristi į Majamį už 460 eurų ir Kelionė į Floridą. 2 dalis: kelionės planas]. Taip išėjo, kad aš nelabai turėjau laiko ruoštis kelionei, tad nakvyne, mašinos nuoma ir visu kitu rūpinosi mano vaikinas. Taip aš pirmą kartą praktiškai sužinojau, kas yra couchsurfingas.
Couchsurfingas – tai visų pirma didžiulis keliautojų tinklas, bendruomenė, jungianti žmones iš viso pasaulio. Couchsurfingas suteikia galimybę visiškai už dyką apsistoti pas šios bendruomenės narius bet kurioje pasaulio valstybėje, susitikti su kitais couchsurferiais, pamatyti kitos valstybės gyvenimą vietinių gyventojų akimis, pažinti jų kultūrą, pabūti savo valstybės ambasadoriumi tolimiausiuose pasaulio kampeliuose, taip pat priimti keliautojus į savo namus ir parodyti jiems, kokia nuostabi tavo valstybė ir tavo miestas. Šis kelionės būdas suteikia galimybę pamatyti pasaulį ne tik turint daugybę pinigų (arba neturint, bet įsikinkant į juodą darbą užsienyje), bet puikiausi tinka ir tuo atveju, jei kišenėse gaiviai švilpauja vėjukas, tačiau nuo to vėjuko niekas kišenėse nesušlama.
Norint tapti bendruomenės nariu, pirmiausia reikia užsiregistruoti couchsurfingo puslapyje. O tada jau galite rinktis, ko norite: būsite tik keliautojas ar svečius sutiksite priimti ir savo namuose. O galbūt tik atversite savo namų duris, nes keliones dėl kokių nors priežasčių esate atidėjęs vėlesniam laikui.
Du vienas kitą pirmą kartą matantys couchsurferiai iš Pietų Korėjos. Abu į Lietuvą atsivežę korėjietiško padažo.
Jei manote, kad couchsurfingas – tai būtinai vargingas keliavimas, galiu jus nuraminti. Jūs patys renkatės, pas ką apsistoti (taip pat ir ką priimti ar ko nepriimti į savo namus). Būdami USA apsistojome pas 5 šeimininkus. Visur turėjome atskirą kambarį, patogią ir plačią lovą, rankšluosčius, 3 vietose turėme atskirą vonią, kai kur gavome šampūno, dušo žele, kremų ir kitų kūno priežiūros priemonių, o paskutines 4 naktis turėjome ir baseiną kieme. Aš jau nekalbu apie tai, kad visur mums rytais siūlė kavą, daug kur ir maitino, o vienas šeimininkas buvo mūsų kapitonas: 4 valandas plaukiojome su jo laivu.
Kai kurie šeimininkai suteikia tik lovą, kiti nori ir kuo daugiau sužinoti apie šalį, iš kurios atvyko jų svečias. Tad su kai kuriais šeimininkais plepėjome iki išnaktų, kuo smagiausiai leidome laiką dienomis ir vakarais, su kitais atvykę vakare tik persimetėme keliais žodžiais ir ėjome miegoti, o ryte išgėrę kavos traukėme savais keliais. Kai kurie šeimininkai itin domėjosi Lietuva, mūsų kultūra, situacija Ukrainoje, prašė plačiau papasakoti apie gyvenimą Rytų Europoje, taip pat nemažai pasakojo ir apie save. Jautėmės kaip tikri savo šalies ambasadoriai.
Ką turėjome duoti už tai? Nieko. Užtenka tiesiog gražiai elgtis, nešiukšlinti ir pavalgius išsiplauti indus. Tai svarbu, nes kiekvienas šios bendruomenės narys turi savotišką reitingą. Kiekvienas keliautojas turi parašyti atsiliepimą apie namų šeimininką, o kiekvienas namų šeimininkas turi trumpai aprašyti savo patirtį su apsistojusiu žmogumi ir taip informuoti kitus šeimininkus, ar keliautoju galima pasitikėti.
Šiandien galiu pasakyti, kad sprendimas keliaujant po Floridą gyventi pas couchsurfingo bendruomenės narius buvo vienas iš geriausių sprendimų mano gyvenime. Buvo taip nerealu, kad grįžusi nusprendžiau, kad tiesiog privalau atsimokėti šiai bendruomenei geru. Šiandien mano namai taip pat yra atviri lankytojams ir aš tuo be galo džiaugiuosi. Man labai patiko mintis, kad couchsurferių priėmimas į savo namus – tai kaip keliavimas neperžengiant namų slenksčio. Taip ir yra.
Į savo namus jau priėmiau keliautojus iš Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos, poryt atvyks amerikietis, mokantis vaikus anglų kalbos Vietname, buvau susitikusi su dar pora korėjiečių, australe, o šiandien susitiksiu su ukrainiete. Šiomis dienomis kasdien gaunu po mažiausiai 5 užklausas dėl galimybės apsistoti mano namuose. Aišku, visų tikrai negaliu priimti (o kai kurių ir nelabai noriu), bet galimybės rinktis tuos, su kuriais jums būtų jauku, įdomu ir faina, yra didžiulės.
Jeigu esate nuolat persidirbę, užsiknisę užburtame namai-darbas-namai rate, naktimis negalite nustoti galvoti apie darbą, gyvenimas praradęs spalvas, skonį ir gyvybę, visos dienos atrodo vienodos ir nieko įdomaus gyvenime nevyksta, o gal jaučiatės tiesiog pernelyg vienišas savo dideliame name ar bute, tapkite couchsurferiu. Ir, kaip sakė vienas diskutuotinos šlovės herojus, padarykite tai DABAR.
Man dabar tikrai sunku įvardyti savo gyvenime kitą kartą, kada aš jaučiausi kažkam tokia dėkinga kaip jaučiuosi dabar. Tiek tiems, kurie priėmė mane pagyventi, tiek tiems, kurie pas mane apsistojo. Taip, perskaitėte teisingai: ir tiems, kurie apsistojo. Aš jiems suteikiau tik vietą miegoti, o iš jų gavau daug daugiau. Gavau priminimą, kad pasaulis yra didžiulis ir įvairus. Jame daugybė nuostabių žmonių, kuriuos verta sutikti, daugybė nepakartojamo grožio vietų, kur būtinai reikia nuvykti. Prisiminiau, kad yra tiek daug skirtingų būdų leisti gyvenimą, kad tikrai neverta graužtis ir laikytis įsikibus kažkurio vieno. Kai prieš akis matai nesuskaičiuojamą daugybę galimybių, nelieka nei streso, nei įtampos dėl to, kas tavęs laukia ateityje.
Laimingiausia jaučiuosi tada, kai laimingais padarau kitus žmones arba kai jaučiuosi kažkam dėkinga. Esu neapsakomai dėkinga gyvenimui/likimui už šį savo gyvenimo laikotarpį.
Aną savaitę užsiminiau draugei, kad nusipirkome ekstra pigius lėktuvo bilietus į Kopenhagą. Skrydis iš Kauno į Kopenhagą ir atgal kainavo iš viso 2 eurus (Ryanair). Ji iškart tarstelėjo, kad puiku, kad bilietai pigūs, bet pragyvenimas Danijoje labai brangus, viešbučiams išleisime itin daug, tad kelionė galiausiai tikrai neatsieis pigiai. Dabar, kai tapau pilnateise couchsurfere, aš žinau, kad viešbučių man neprireiks. Ir žinau, kad gyvensime tikrai ne prasčiau negu kokiame viešbutuke, bet greičiausiai žymiai smagiau.
Pabaigai pridursiu, kad saugumas visada turi būti pirmoje vietoje. Apie saugumą couchsurfingo metu bei tai, ką gero ir smagaus jau nuveikėme su couchsurferiais, skaitykite būsimuose įrašuose. O dabar tiesiog eikite ir užsiregistruokite.
Nors Floridoje esu buvusi ir įspūdžiai yra tikrai nepamirštami, tačiau ankstesnės kelionės metu mačiau tik vieną miestą – Orlando. Jame įsikūrę vieni iš kiečiausių pasaulyje atrakcionų ir pramogų parkai, kuriuose ir lankėmės. Šįkart nuomosimės automobilį ir stengsimės pamatyti daug. Antrojoje „Kelionė į Floridą“ dalyje papasakosiu jums, ką preliminariai ketiname veikti Floridoje 2 savaites.
Kaip jau pasakojau straipsnyje „Kelionė į Floridą. 1 dalis: kaip nuskristi į Majamį už 460 eurų„, kelionę į Floridą nusipirkome likus viso labo 2 savaitėms iki skrydžio. Ši kelionė nebuvo detaliai planuojama iš anksto, bet, aišku, žemėlapį panagrinėjome ir apie lankytinas vietas internete pasiskaitėme.
Detalaus plano, ką tiksliai veiksime, neturime, tačiau preliminariai mūsų planas štai toks. Pasiėmę mašiną iš oro uosto vyksime pasidėti daiktų pas John, kuris gyvena šalia Majamio. 3 dienas skirsime atsipeikėjimui po ilgokos kelionės, apdapdavimuosi prie pasikeitusio laiko, Majamio apžiūrėjimui ir paplūdimiams prie vandenyno.
Florida – pusiasalis, kurio rytuose Atlanto vandenynas, o vakaruose – Meksikos įlanka. Jei internetas nemeluoja, verta išbandyti tiek rytinės, tiek vakarinės Floridos pakrantės paplūdimius, o vanduo šiltesnis, žinoma, Meksikos įlankos pusėje. Turėsime 2 savaites, tad per jas ketiname nemažai apvažiuoti, kad po to galėčiau jums papasakoti ir rekomenduoti, kas man pasirodė geriausia.
Floridos valstijai priklauso iš viso 4510 salos (taip, taip, skaičiukų nepadauginau), tad būtų nuodėmė neapsilankyti bent dalyje iš jų. Taigi pabuvę Majamyje važiuosime paganyti akių po Florida Keys archipelagą. Tai daugybė nedidelių salų, sujungtų tiltais, kurių ilgiausias tęsiasi net 7 mylias (truputį daugiau negu 11 km). Kiek matėme internete, vaizdelis važiuojant tiltu, kai iš abiejų pusių 11 km yra vanduo, yra švelniai tariant neblogas. Greičiausiai stosime Key Largo, Islamorada, Marathon ir Key West’e. Beje, Key Weste yra piečiausias JAV taškas.
Apsilankę piečiausiame taške vakarine Floridos pakrante vyksime šiek tiek šiauriau. Kita stotelė – Fort Myers. Pakeliui greičiausiai užsuksime į Everglades nacionalinį parką apžiūrėti pelkių ir aligatorių. Apsistoję Fort Myers apžiūrėsime apylinkės ir būtinai nuvyksime į Sanibel salą, kurioje galima sutikti visokių tropinių paukščių ir prisirinkti gražiausių kriauklyčių.
Iš ten vyksime į Tampą. Tampoje būsime bent porą dienų. Dar nežinom tiksliai, bet tikėtina, kad šiame mieste eisime į Busch Gardens atrakcionų parką, kuris įrengtas Afrikos tematika ir kuriame be kita ko yra visokių gyvūnų ir gražios gamtos. Taip pat nuvažiuosime pažiūrėti St. Petersburg ir Clearwater. Sako, kad ten šiek tiek primena Nidą ir būna labai gražūs saulėlydžiai. Įvertinsime.
Iš Tampos trauksime į visos JAV rytinės pusės atrakcionų sostinę – Orlando. Būtent čia ir buvau praėjusį kartą. Atsiminimai tokie geri, kad tikrai nepraleisiu progos dar kartą nueiti į Universal Studios atrakcionų parkus. Tai, kad ten jau buvau, ne bėda – dalis atrakcionų nuo 2007 m. yra pasikeitę, pavyzdžiui, buvo sukurtas ištisas Hario Poterio pasaulis su visu Hogvartsu ir Kiauliasodžiu. Dar Orlande ketiname ieškoti prekybos centrų, kurie siūlo gerus išpardavimus. Neslėpsiu, mano lagaminui tikrai egzistuoja grėsmė šiek tiek išsipūsti.
Orlando bus šiauriausias taškas mūsų kelionėje, po kurio vėl leisimės į pietus, tik šį kartą jau rytine Floridos pakrante. Kur sustosime, tikslaus plano kol kas nėra, bet į West Palm Beach, manau, užsuksime. Dėl John F. Kennedy Space Center, iš kurio išskrido Apollo, dar svarstome, nes atsiliepimai nevienareikšmiai (jei galite patarti, labai laukčiau jūsų komentarų).
Grįžę į Majamį dar turėsime dienelę pagulėjimui prie jūros ar prie baseino ir dar kartą pažiūrėti į plaukiančius kruizinius laivus ir tūkstančius kitokių mažesnių ir didesnių laivelių. Iš Majamio skrisime į Briuselį, iš Briuselio į Varšuvą ir, nespėsite apsidairyti, vėl būsiu savo mylimam Vilniuje.
Preliminarus planas maždaug toks, o kaip bus, pamatysime. Aš žinau, kad dažnai smagiausi dalykai kelionėse būna tie, kurie būna netikėti ir nesuplanuoti iš anksto. Žinau, kad grįžus būna smagu prisiminti ir pasijuokti ne tik iš gerų dalykų, bet ir visokių nesklandumų. Tiesa sakant, paskutinė taisyklė: tam, kad kelionė būtų gera, būtina prie žodžio „nesklandumai“ pridėti „juokingi“, nes juk dienos pabaigoje visada žinai, kad nesvarbu, kas atsitinka, viskas yra didelis gyvenimo nuotykis.
Žinau, kad bus faina. Tad America, my love, we’re coming!
Linkėjimai iš Briuselio oro uosto. Už 5 min. lekiam į lėktuvą, kuris skraidins jau tiesiai į Majamį 🙂
Šiemet per gimtadienį norėjau nuveikti ką nors ypatingo. Svarsčiau įvairius variantus, bet minties apie tolimą kelionę nenurungė niekas. Po šiokų tokių svarstymų dėl krypties pasirinkimo buvo nutarta – tai bus Majamis (Floridos valstija, JAV). Bilietus nusipirkome prieš 2 savaites, o šį blogo įrašą rašau jau sėdėdama autobuse, kuris važiuoja į Rygos oro uostą. Jūsų dėmesiui pirmoji kelionės aprašymo dalis – apie skrydžius, kainas, kelionės planavimą, nakvynę, automobilį ir lagaminą. Arba kaip nuskristi į Majamį ir atgal už 460 eurų (su daug bagažo).
Dieną žadama vidutiniškai +30 C, o naktį žemiausia temperatūra – +23 C.
Kai sugalvojau, kad per gimtadienį noriu kur nors išvažiuoti, kriterijai buvo tik keli. Norėjau keliauti kur nors toli, kur būtų šilta ir nebūtų karo ir kad gimtadienio dieną jau būčiau ten. Kaip tikros kapitono Jack Sparrow iš „Karibų jūrų piratų“ gerbėjos, pirmasis mano pasirinkimas buvo Dominikos Respublika Karibuose. Florida, taip pat kadaise piratų mėgta vieta, nurungė visas kitas galimas kelionės kryptis dėl kainos ir dėl to, kad esu ten buvusi ir žinau, kad ten nerealiai faina.
Man pasisekė, kad į kelionę vykstu su patyrusiu keliautoju. Neprisiimsiu svetimų nuopelnų ir prisipažinsiu, kad skrydžius ir vietas, kur gyvensime, šį kartą suradau ne aš. Ir vis dėlto, parašysiu jums, kad ir jūs žinotumėte, kur jų ieškoti ir kaip rasti nesikandžiojančių kainų variantus.
Kelionės vietos pasirinkimas ir skrydžiai
Mūsų kelionės paieškos šį kartą atrodė taip: žiūrėjome, į kokias vietas yra nebrangių skrydžių, ir tuo pačiu metu apie tas vietas domėjomės internete. Pirmam įspūdžiui susidaryti visada neblogas variantas yra Google vaizdai. Tiesiog įveskite valstybės ar miesto pavadinimą ir pažiūrėkite, ar jums patinka vaizdai nuotraukose, kurias išmeta. Dar vienas iš smagesnių būdų – filmukų apie tą vietą youtube žiūrėjimas. Tiesiog įveskite tos vietos pavadinimą ir rasite daugybę video, kurie jums padės įsivertinti, ar tai vieta, kurioje norite būti.
Pirma taisyklė, kurią būtinai turite įsidėmėti, jei norite nuvykti kur nors toli už santykinai nedidelę pinigų sumą: jokių kelionių organizatorių. Jie plėšia didžiulius pinigus ir, be kita ko, dažnokai bankrutuoja, kas iš esmės lemia tai, kad liekate ir be kelionės, ir be pinigų (taip, taip, kai po kelerių metų baigsis bankroto procedūros, kelis litus gal atgausite, bet tikrai nebūtinai. Juk jie ir bankrutuoja dėl to, kad neturi pinigų).
Nusprendę keliauti be kelionių agentūrų, jūs turite visišką laisvę. Galite patys rinktis datas, kelionės maršrutą, nakvynės ir maitinimosi vietas, o svarbiausia – kompaniją. Savarankiškas keliavimas leidžia jums važiuoti tik su tais žmonėmis, su kuriais gerai sutariate ir kuriuos norite matyti. Kita vertus, dėmesio, jei žinote, kad jūsų gebėjimai orientuotis mieste, oro uoste ir kitur yra prasti, geriau nekeliaukite be žmogaus, kuriam žemėlapis yra ne vien paveiksliukas, bet ir naudinga, kelią rodanti priemonė.
Antras dalykas. Skrydžių reikia pradėti ieškoti kuo anksčiau, o geriausia pirkti per akcijas. Tikimybė, kad likus savaitei ar dviem iki atostogų rasite ką nors, kas jums puikiai tiks dėl skrydžių datų, kelionės vietos ir kainos, yra, tačiau ji yra mažesnė negu norėtųsi. Tad jeigu jūsų darbas atostogų klausimu nėra lankstus, nelaukite paskutinės minutės.
Jei nesate 100 proc. apsisprendę, kad norite nuvykti į kokią nors konkrečią šalį, ir norite, kad dar ir po atostogų liktų, už ką gyventi, rinkitės kelionės kryptį pagal skrydžių bilietų kainas. Pasaulyje yra daugybė nuostabių vietų, kurias verta aplankyti, net jei jos nėra turistų top 10-tuke. Galų gale, jei vyksite kur nors toliau, o daugybės kelionių savo bagaže dar neturite, vien palmės ir saulėti paplūdimiai gali suteikti pakankamą egzotikos jausmą ir suteikti nepakartojamus atostogų įspūdžius, kurie šildys visus metus. Beje, šiuo metu galima rasti gana pigių skrydžių į Jamaiką ar Pietų Ameriką.
Jei niekada nekeliavote savarankiškai ir nelabai pasitikite savo jėgomis, pradėkite nuo kelionių po Europą. Iš Vilniaus ar Kauno yra visai nemažai tiesioginių skrydžių į puikius miestus, pavyzdžiui Barseloną. Tokių skrydžių geriausia ieškoti per avialinijų puslapius (pvz., Air Lituanica, Wizzair, Ryanair). Neslėpsiu, pigios avialinijos nėra mano mėgstamiausios, bet aš tikrai nedarau problemos dėl kelių valandų pasėdėjimo paprastesniame lėktuve, jei tik leidžia man normaliomis sąlygomis gabentis bagažą. Pirkite skrydžius tiesiai iš jų, nes visi pigių skrydžių paieškos portalai jums priskaičiuos nemažą aptarnavimo mokestį. O kam jis jums, kai jūs ir pats galite nusipirkti tiesiogiai ir nemokėti nieko.
Atostogos yra gėris.
Vis dėlto, jei norite nuvykti kur nors toliau, teks pasidairyti po platesnius vandenis. Gera vieta paieškų pradžiai – Holiday Pirates ir Sky Scanner. Jei norite pigiaus skrydžio, neturėkite vilčių, kad jis bus be persėdimų. Šiuose puslapiuose susiraskite skrydį į jūsų norimą vietą iš Varšuvos, Mančesterio, Frankfurto, Briuselio, Oslo ir daugybės kitų vietų, į kurias galima nesunkiai nusigauti anksčiau minėtų avialinijų pagalba.
Apsvarstykite variantą į Rygą arba Varšuvą nuvažiuoti autobusu. Tai neįtikėtina, bet per akcijas bilietus į šiuos miestus arba tiesiai į jų oro uostus galima nusipirkti už 1 eurą (taip, 1 eurą. Pirmyn ir atgal). Jei pagalvoję apie autobusus prisimenate studijų laikų keliones pas tėvus į gimtą miestą prigrūstam autobuse, tai galiu jus nuraminti, dabar viskas daug geriau. Pavyzdžiui, šiuo metu aš rašau šį straipsnį sėdėdama autobuse, kuriame yra rozetės, be problemų veikia bevielis internetas ir yra tualetas, kuris, ne taip, kaip kažkada būdavo senais laikais, yra atrakintas. Važiuojame su Simple Express.
Mano kelionės maršrutas atrodys taip:
Vilnius – Ryga – Briuselis – Majamis – Briuselis – Varšuva – Vilnius. Tai man kainuos viso labo 460 eurų. Mano bendrakeleivis apsisuks šiek tiek pigiau, nes aš kažkuriam skrydžiui pirkau keletą papildomų kilogramų bagažui. Tai nėra kosmiškai maža kaina, bet taip jau būna, kai turi nepajudinamus reikalavimus dėl išvykimo ir parvykimo laiko ir skrydį perki prieš 2 savaites iki jo. Ech, tas gimtadienis.
Būtina atkreipti dėmesį
Dėmesio, jei suradote rojaus kampelį žemėje, radote pigų skrydį ir manote, kad pasiruošimas baigtas, jūs klystate. Prieš pirkdami skrydį įsitikinkite, kad vietoje, į kurią ketinate nuskristi, viešbučiai ir maistas nėra nenormaliai brangūs. Priešingu atveju net ir nusipirkus pigų skrydį kelionė gali kainuoti labai brangiai.
Bus va taip. Tai viskas, ko man reikia.
Dar pasidomėkite, ar šalyje, į kurią vykstate, jūsų viešėjimo laikotarpiu nebus tornadų, uraganų ar liūčių sezonas. Kita vertus, pavyzdžiui, šalyse, kuriose yra karšta, šiltas lietus, kad ir tropinis, porą valandų per dieną neturėtų būti absoliuti priežastis atmesti atostogų ten variantą. Jei ten nuolat karšta, tai balos išdžiūna neįtikėtinai greitai ir vėl šviečia saulė.
Abejoju, ar atskirai reikia tai rašyti, bet tiek jau to – būtinai pasidomėkite, ar tame rojaus kampelyje nevyksta kokie nors ginkluoti konfliktai, perversmai ar kiti neramumai. Jei vyksta ir jūs nenorite prie jų prisijungti, ieškokite kito rojaus kampelio. Patikėkite, jų yra daug.
Jei vykstate ne į Europos Sąjungos valstybę, pasidomėkite, ar jums nereikės vizų. Kai kurios valstybės keliautojams iš Lietuvos taiko supaprastintą tvarką. Mano dideliam džiaugsmui, tarp jų yra ir JAV.
Panašu, kad tikrai tapome civilizuota valstybę, jei gauti leidimą atvykti į JAV užtrunka iki pusvalandžio ramiai sėdint prie kompo (įskaitant arbatos pasidarymą, pamąstymą, kas bus kontaktiniai asmenys, Akcento naujausios serijos peržiūrėjimą ir visų popierių užsipildymą). Leidimas kainuoja $14. Nėra net ką lyginti su laikais, kai reikėjo eiti į ambasadą ir drebėti dėl to, ar gausi vizą. Tikėjausi, kad viskas bus sunkiau, tad buvau maloniai nustebinta.
P.S. jei vykstate į JAV, iš anksto pasirūpinkite kreditine kortele. Jos jums reikės rezervuojant gyvenamąją vietą ir automobilį.
Gyvenamosios vietos paieškos
Jei kišenėje jau turite skrydžių bilietus, metas nieko negaištant ieškoti, kur apsistoti. Čia, vėlgi, viskas priklauso nuo jūsų norimos išleisti sumos. Mes nusprendėme, kad pinigus norime leisti pramogoms, o ne viešbučiams, į kuriuos grįžtume tik pernakvoti.
Jei biudžetas nėra visiškai neribotas, aš renkuose daugiau išleisti pramogoms, o ne vietai, o kurią grįžtu miegoti. Bet, taip, čia būtų visai nieko.
Priklausomai nuo kelionės biudžeto galite rinktis viešbučius, svečių namus, hostelius ar motelius. Jų galima ieškoti, pavyzdžiui, per Booking.com ar Airbnb. Pavyzdžiui, kažkada Niujorke geriausias variantas mums buvo hostelis, kuriame gyvenama bendrabučio tipo kambariuose, kuriuose miega keli žmonės. Šis hostelis buvo pačioje Manhanttan’o širdyje, mažai kainavo, buvo labai tvarkingas ir švarus, su maloniu personalu. Su mumis kambaryje miegojo dar viena belgė. Bet tai buvo taip nesvarbu, kad net sunku papasakoti: po visos dienos lakstymo skersai ir išilgai po Manhattan’ą užmigau gal po 20 sekundžių nuo galvos padėjimo ant pagalvės. O gal ir per 10.
Šį kartą renkamės visai kitokį variantą, kuris bus ir mano pirmas kartas (juk smagu, kai gyvenime yra pirmų kartų). Naudosimės couchsurfingu. Couchsurfingo idėja yra suteikti galimybę keliauti bet kam, net ir neturinčiam daug pinigų. Bendruomenės taisyklės yra maždaug tokios: užsiregistruoji puslapyje, gražiai prisistatai, suteiki galimybę žmonėms iš kitų valstybių apsistoti tavo namuose ir tuo pačiu pats gali nemokamai apsistoti pas šios bendruomenės narius kitose valstybėse. Tai galimybė ne tik nemokėti už nakvynę, bet ir pabendrauti su vietiniais gyventojais. Kai kurie iš jų siūlo ir skanią vakarienę ar gido po miestą paslaugas. Jei galvojate, kad ten būtinai miegi kažkur ant kampuko prisiglaudęs neaišku, kokioje skylėje, tai taip nėra. Pavyzdžiui, paskutinę naktį nakvosime pas moterį, kuri turi namą su baseinu (kas šiaip jau nėra neįprasta tuose karštuose kraštuose). Beje, kiekvienas bendruomenės narys turi savotišką reitingą. Pas jį gyvenę žmonės parašo savo atsiliepimus, kurie dažnai būna informatyvūs. Taigi visada renkiesi pats, kokia vieta ir žmonės tau priimtini, o kokie ne. Reziume tokia: jei nesate itin išlepinti ir norite nuotykių, apsvarstykite ir šitą variantą.
Automobilių nuoma
Jei kelionės metu ketinate lankytis viename mieste, automobilis jums greičiausiai nereikalingas. Vis dėlto, jei planuojate kažkur pakeliauti, apsvarstykite automobilio nuomos galimybę. Už automobilio, kurį pasiimsime Majamio oro uoste ir priduosime ten pat išvykdami, nuomą 2 savaitėms sumokėjome $307. Visiškai neabejoju, kad keliaudami viešuoju transportu sugaištume marias laiko ir greičiausiai sumokėtume brangiau.
Lagaminas
Kai jau viskuo pasirūpinote, belieka laukti kelionės ir neskubant galvoti, ką krausitės į lagaminą. Beje, būtinai pasidomėkite, kokio dydžio ir svorio lagaminų vežimas yra įskaičiuotas į jūsų skrydžio kainą.
Tiesa byloja mano draugės lūpomis.
Apie neskubant krautis lagaminą, aišku, aš jums galiu papasakoti ir patarti. Kita vertus, pati lagaminą pradėjau krautis likus 12 valandų iki išvykimo, t. y. vakar 22 val. vakaro, kai mano brangusis pradėjo primygtinai sakyti, kad man laikas eiti krautis daiktų. Aišku, neslėpsiu, kai kuo buvo pasirūpinta iš anksto. Jei naktį prieš skrydį susirūpinsite, kad neturite pakankamai suknelių, gali būti per vėlu.
Kadangi ketiname šiek tiek apsipirkti ir JAV, tarėmės, kad neprisikrausiu į lagaminą milijardo daiktų. Tai man visada yra iššūkis. Vis dėlto, šį kartą manau, kad daiktų prisikroviau tikrai proto ribose, neskaitant tų dviejų veido kaukių, apie kurių pasiėmimą jis dar nežino.
Šį kartą tiek. Būkit kantrūs, tuoj bus ir antroji „Kelionė į Floridą“ dalis, kuri jau beveik parašyta.
P.S. linkėjimai iš Rygos oro uosto 😉
Mano gimtame mieste skandalas. Vienas žinomas vyras (antrą kartą) įtariamas moters išprievartavimu prieš tai ją apsvaiginus. Darbas teisėsaugoje mane labai gerai išmokė vieno dalyko: nedaryti išankstinių išvadų, nemačius, kokie iš tikrųjų duomenys yra byloje. Šio principo laikausi ir šis straipsnis bus ne apie šią konkrečią istoriją, bet šita tema. Straipsnį skiriu tiems, kurie šiomis dienomis neršia per visų įmanomų portalų komentarus, žarsto savo neįkainojamus patarimus prievartos aukoms ir dėsto savo pseudo moralius talibaniškus kliedesius.
Would that be enough for you, bastards?
Aš visada naiviai galvojau, kad gyvename vakarų visuomenėje, kur moteris turi teisę spręsti, ką ji nori daryti, o ko nenori. Maniau, kad moteris turi teisę dėvėti sijonus, atviras sukneles, palaidines su iškirptėmis, ryškiai dažytis, nešioti aukštakulnius. Dar galvojau, kad moteris yra toks pat žmogus, kaip ir vyras, tad turi teisę bendrauti su vyrais, su kuriais kur nors susipažino pačios, o ne supažindino šeimos nariai, vaikščioti gatvėmis bet kuriuo paros metu, eiti pasivaikščioti į gamtą be 3 šeimos vyrų palydos, keliauti, eiti į vakarėlius ir daryti visus kitus dalykus, kuriuos civilizuotame pasaulyje gali daryti bet kuris asmuo. Naiviai maniau, kad moteriai su vyrais galima bendrauti net ir tais atvejais, kai jos yra ištekėjusios ar turi vaikiną.
Šventai tikėjau, kad moteris turi teisę nebūti nužudyta, sužalota, išžaginta ar išprievartauta, o jei taip, deja, atsitiko, ji yra auka, kuriai nedelsiant turi būti suteikta visa reikiama medicininė ir psichologinė pagalba.
Kažkaip jau gal per daug įžūliai pasidažius. Jau kažko, matyt, prašosi.
Interneto komentatoriai man atvėrė akis. Pasirodo, aš klydau! Tai ne vyras, kuris nenulaiko savo lytinio organo kelnėse kaltas, tai yra ne jo problema, kad jis patiria malonumą, matydamas kažkieno siaubą, bejėgiškumą ir skausmą. Ne, ne! Pasirodo, viskas yra visai ne taip. Vyras yra trapi ir gležna būtybė, pakliuvusi į moters žabangas, kuri kasdien tik ir fantazuoja, kad koks nors pirmą (o kad ir penkiasdešimt trečią) kartą matomas vyras užverstų ją kur nors pamiškėj.
Kai kurie žmonės yra jau tokie dori, tokie moralūs ir tokie dievobaimingi, kad vos gali susiturėti neėję dirbti visuomenės dorovės labui. Atrodo, kad jei tik galėtų, jie vilktų į dienos šviesą visas, jų nuomone, nepakankamai doras merginas ir užmėtytų jas akmenim arba, dar geriau, sudegintų ant laužo.
Mergina ėjo vakare pėsčiom namo – pati kalta, kodėl viena ėjo. Buvo su madinga suknele ar sijonu – pati išprovokavo! Buvo su suknele ir ėjo į pasimatymą su iš interneto pažįstamu vaikinu – pati kalta, kodėl ėjo. Buvo su suknele ir dalyvavo vakarėlyje – k*rva, 100 procentų. Buvo su suknele vakarėlyje, kai jos vyras buvo žvejyboje – k*rvų k*rva, taip jai ir reikia, dar vyro vietoj reiktų ją užmušti. Buvo su suknele ir tranzavo – nereikėjo būt tokia debile. Buvo su suknele ir nesipriešino taip, kad jums, mielieji komentatoriai, matytųsi smurto žymės – k*rva, greičiausiai jai dar ir patiko. Buvo bare ir gerdama kokteilį būsimam prievartautojui nusišypsojo ir pamerkė akį – k*rva, pati prašė.
Kaip skamba? Gerai? Neabejoju, kad esate tai girdėję, o gal net sakę daugybę kartų.
Neabejoju, kad dalis žmonių naudotųsi galimybe užmėtyti ką nors akmenim, jei tik žinotų, kad už tai jiems nieko nebus.
Tiems, kas dar nesuprato, ką noriu pasakyti, paaiškinsiu atskirai: tai, kad mergina ar moteris nebuvo pakankamai atsargi, nereiškia, kad kažkas privalėjo ją prievartauti. Prievartautojas VISADA turi pasirinkimą, o moteris, pakliuvusi į tam tikras situacijas, kartais gali rinktis tik tarp to, ar ji bus tik išprievartauta, ar dar ir sužalota dėl aktyvaus priešinimosi. Ir dar, nepatikėsite, nė viena nenori galiausiai būti ir nužudyta.
Atvirai pasakius, pasvarstymai apie tai, kad amoralu yra ne per prievartą tenkinti lytinę aistrą, o vaikščioti su trumpu sijonu (!), man kelia geriausiu atveju pasišlykštėjimą.
Esu įsitikinusi, kad tokie „nekalti“ komentarai, o tiksliau – bjaurūs moralizavimai daro nepataisomą žalą visuomenei. Tėvai komentuodami kažką panašaus girdint savo mažiems vaikams į jų galvas diegia iškreiptas nuostatas, kurios vieną dieną gali nulemti, kad ir jų sūnus neatsilaikys prieš trumpesnį sijoną ir nuspręs, kad jei sijonas toks trumpas, tai reiškia, kad ji iš tikrųjų norėjo, tik šiaip sakė „ne“ ir kvailai laužėsi. Jei visuomenė bus tokia, tikėtina, kad toks sūnus iš balos išlips sausas.
O štai dukrai gali pasibaigti ir blogiau. Ne visi išžaginimai ar išprievartavimai (taip, tai skirtingi dalykai) baigiasi nužudymu. Didžiausia tikimybė, kad jūsų dukrai po to tektų gyventi dar ilgai ir nuobodžiai, su visuomenės jai primesta kalte ir gėda bandant susitvarkyti pačiais įvairiausiais būdais. Iškreiptas jūsų puoselėjamas vertinimas, nužudęs tokių moterų savigarbą ir savivertę, negrįžtamai sužaloja jų gyvenimą. O psichologiškai, kartais ir fiziškai sužeistoms moterims kurti normalią šeimą, užauginti laimingus vaikus, manau, daug sunkiau negu toms, kurios to nepatyrė. Taip pragariškas ratas užsisuka ir nuo to galiausiai kenčia pati visuomenė.
Dar primenu, kad kai kurios moterys su šia kalte ir gėda susitvarko labai konkrečiai ir iki galo, užbaigdamos savo gyvenimą anksčiau laiko. O tada teisuoliai moralės sergėtojai ateina pasvarstyti į komentarus, tai kas jai negerai buvo.
Seksualinės prievartos statistika yra nenormaliai žiauri. Įvairaus pobūdžio seksualinį smurtą yra patyrę trečdalis Europoje (!) gyvenančių moterų. Būtent dėl visuomenės nuomonės greičiausiai jūs to nežinote, bet remiantis statistika kiekvienas iš jūsų pažįsta moterų, kurios tai patyrė.
Pabaigai norėjau pasakyti, kad jei dėl jūsų spaudimo kuri nors išprievartauta mergina nusižudys, jūs degsite pragare, bjaurūs teisuoliai, pseudo moralės sergėtojai. Bet tiek to. Jūs apsimeskite, kad niekada tokių kliedesių nešnekėjot, o aš apsimesiu, kad niekada nenorėjau to jums pasakyti.
Tiesiog palinkėsiu kitą kartą prieš atveriant burną arba pradedant rašyti komentarą pabandyti įsijungti galvą.
P.S. šiuo įrašu nenorima nieko blogo pasakyti apie musulmonus, taip pat neteigiama, kad prievartos aukos būna tik moterys. Tiek moterų, tiek vyrų, tiek vaikų atžvilgiu taikoma prievarta yra absoliučiai vienareikšmiškai smerktina.
Pagalbos telefonai:
Psichologinės pagalbos tarnyba
Telefono numeris
Darbo laikas
Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai
8 800 28888
I-VII visą parą
Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
116 111
I-VII 11:00 – 21:00
Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba) Budi savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui.
8 800 77277
I-V 16.00 – 20.00
Pagalbos moterims linija Budi profesionalai, savanoriai konsultantai
8 800 66366
I-VII 10:00 – 21:00
Vilties linija Budi profesionalai, savanoriai konsultantai
116 123
I-VII visą parą
Emocinė parama internetu
„Vaikų linija“
Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt
Atsako per dvi dienas
„Jaunimo linija“
Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.jaunimolinija.lt/internetas
Atsako per dvi dienas
„Vilties linija“
Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.com
Atsako per tris darbo dienas
„Pagalbos moterims linija“
Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.lt
Atsako per tris dienas
Krizių įveikimo centre (Giedraičių 60 A, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Darbo laikas: I, III, V 16.00–20.00
Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt
Sausį rašiau apie kelionę laiku Druskininkų „Eglės“ sanatorijoje. Negalėjau pasakyti nieko gero apie kambarius be plaukų džiovintuvo ir sovietmetį menančią valgyklos talonų sistemą. Vis dėlto, jų procedūros ir itin žemos šios sanatorijos kainos man patinka, tad pažadas nusivežti sesę į Druskininkus kitą dieną po ano įrašo vėl buvo realizuotas „Eglės“ sanatorijoje. Šį kartą – ne tik apie mūsų nuotykius ten, bet ir keli paprasti patarimai, ką daryti, kad išvengtumėte daugumos „Eglės“ trūkumų.
Pirmas ir bene svarbiausias patarimas: kambarius sanatorijoje „Eglė“ visada rezervuokite iš anksto ir rinkitės Eglė 1 arba Eglė 2 gyvenamuosius korpusus.
„Eglės“ sanatorijoje Druskininkuose prieš šią kelionę buvau 2 kartus. Pirmąjį kartą ji buvo pasirinkta atsitiktinai, tiesiog todėl, kad žiemos savaitgalį Druskininkuose niekur neradome laisvos vietos apsistoti 4 žmonėms. Antrąjį kartą ten važiavau, nes labai reikėjo skubiai pailsėti, atsigauti ir pozityviai nusiteikti prieš darbų maratoną, o po pirmo apsilankymo jau žinojau, kad sanatorija gali pasiūlyti gerų procedūrų.
Nors šioje sanatorijoje yra keli pastatai, skirti lankytojų apgyvendinimui, abu kartus gyvenome Žilvino korpusuose. Jie turi vieną akivaizdų privalumą – į Eglės+ baseinų ir pirčių kompleksą galima nueiti neišeinant į lauką. Visa kita – neutralūs arba ne itin žavintys dalykai. Nemaloniai nuteikė keistas ligoninės kvapas ir plaukų džiovintuvų nebuvimas kambaryje, sovietinis interjeras ir neužsidarančios vonios kambario durys (apie plaukų džiovintuvus ir kitas praėjusių vizitų linksmybes rasite mano įraše „Kelionė laiku Druskininkų sanatorijoje „Eglė“).
Šį kartą mus apgyvendino Eglė 2 korpuse. Likau nustebusi. Jokio ligoninės kvapo, yra plaukų džiovintuvai ir viskas gerokai moderniau. Kadangi tai buvo pirmas kartas, kai važiavau į šią sanatoriją nebūdama siaubingai pavargusi ir nusiteikusi tik eiti į procedūras, o po jų snausti poilsio kambariuose, šį kartą daug daugiau laiko skyriau pasivaikščiojimui po sanatorijos teritoriją.
Pasivaikščiojus po sanatorijos teritoriją ir pažiūrėjus į teritorijos planą mane aplankė nušvitimas. Štai ką aš atradau!
„Eglės“ sanatorijoje, matyt, pirmiausiai buvo pastatyti Eglės 1 ir Eglės 2 gyvenamieji korpusai. Jie yra arčiausiai Gydyklos, pramogų centro ir kitų svarbių pastatų. Lyginant su Žilvino korpusu, tai nėra dideli, griozdiški pastatai, prie jų yra suoliukai ir gėlynai, kas suteikia jaukumo. Šiuo metu tiek Eglė 1 (A, B ir C pastatai), tiek Eglė 2 yra pilnai renovuoti. Žilvinas 1 ir Žilvinas 2 greičiausiai buvo pastatyti vėliausiai. Spėju, sovietmečio pabaigoje ir šie „moderniausi“ korpusai dar tikrai turi ką renovuoti. Eglė 1 ir Eglė 2 korpusai užpildomi greičiausiai, tad iš anksto neužsiregistravę ir ypač vykdami savaitgalį pateksite į tikrą sovietinę svajonę – Žilviną. Išvados visiškai paprastos.
Tad štai jums patarimas Nr. 1: vykdami į „Eglės“ sanatoriją iš anksto užsitikrinkite daugumos blogybių išvengimą – rezervuokite kambarį internetu ir nurodykite, kad norite gyventi Eglė 1 arba Eglė 2 korpusuose.
XXI amžiuje kambariuose turi būti džiovintuvai. Tiesiog turi. Vaizdas iš Eglė 1 arba Eglė 2 korpuso. Nuotrauka iš www.sanatorija.lt
Sanatoriją „Eglė“ paprastai renkasi žmonės, kurie nori gerų procedūrų už neišpūstą kainą. Vis dėlto, niekada ten nebuvus gali būti sunkoka susigaudyti, kurį paketą rinktis. Mes visada renkamės „Sanatorinis gydymas„, nes už 46 € / 158.83 Lt (atkreipiu dėmesį, kad kainos žiemą ir vasarą skiriasi, o aš visada važiuoju, kai orai yra blogi) gauni nakvynę, maitinimą 3 kartus per dieną ir 5 procedūras. Procedūras parenka gydytojas, bet jo visada galima paprašyti, kad užrašytų ką nors, ko labai nori. Apie procedūras pakalbėsime atskirai, o kol kas mano patarimas Nr. 2: jei važiuojate tik porai dienų, rinkitės lankstų paketą, be iš anksto sudėliotų procedūrų.
Pakalbėkime apie pinigus. Mano ir sesės kelionės planavimas vėl prasidėjo nuo nesėkmingo bandymo savaitgalį priskambinti bent vienu iš 3 sanatorijos tinklapyje nurodytų telefonų, mat netikėtai prisiminiau, kad sanatorija taiko nuolaidą su Laisvalaikio kortele (kodėl anksčiau niekada šia nuolaida nepasinaudojau, mistika, bet tiek to, nesigilinkim), ir norėjau pasiteirauti, ar įmanoma tą nuolaidą kaip nors pritaikyti iš anksto internetu apmokant visą sumą. Kadangi nei apmokant pavedimu pasinaudoti nuolaida, nei priskambinti pasirodė neįmanoma, apmokėjau pusę sumos, o papildomų pageidavimų laukelyje įrašiau apie turimą nuolaidą. Nuolaidą pritaikė atvažiavus į sanatoriją registratūroje apmokant likusią sumą. Kol sanatorija nesuteikia galimybės pasinaudoti nuolaida visą kainą apmokant internetu, tai, matyt, yra geriausias variantas.
Taigi patarimas Nr. 3: iš anksto pasidomėkite, kokios nuolaidos jums gali būti taikomos. Jei yra galimybė gauti nuolaidą, ja pasinaudokite. Rezervuodami kambarį internetu neužsimirškite ir apmokėkite tik 50 proc. sumos.
Eglė 2. Šiame korpuse nesijauti kaip ligoninėje. Nuotrauka iš www.sanatorija.lt
Čia skaitytojus norėjau pakartotinai perspėti, kad atvykus į sanatoriją galima atsiskaityti tik grynais ir kad tai yra labai nuviliantis ir nepatogus dalykas lankytojui, be kita ko, keliantis minčių apie tai, ar apskaitomos visos gaunamos pajamos. Na, žinote, jokiu būdu nenorėjau teigti, kad ši sanatorija tai praktikuoja, bet, kaip sako lietuvių liaudies išmintis, viskas turbūt gerai, bet minčių kyla visokių.
Prieš rašydama apie šį mane erzinantį dalyką, nusprendžiau patikrinti, galbūt nuo sausio atsirado kokių nors pokyčių. Ir, turiu pažymėti, dideliam mano džiaugsmui, sanatorijos tinklapyje radau parašyta, kad registratūroje jau galima atsiskaityti ir kortele.
Kaip ten bebūtų, be grynų sunkiai išsiversite gydykloje, jei norėsite papildomų procedūrų. Žinoma, vienintelis tikrai teisingas ir civilizuotas būdas yra papildomas procedūras pirkti gydyklos registratūroje, bet ten greičiausiai jums pasakys, kad šį savaitgalį niekur nėra laisvų vietų ir, jei nori, tai gali ateiti po 3 dienų (kai išvažiuoji, pavyzdžiui, rytoj). Vis dėlto, nuėjus ten, kur tavo pageidaujamą procedūrą atlieka, greičiausiai paaiškės, kad ją kas nors jums padarys už kokios maksimum valandos ir dar gerokai pigiau.
[Čia norėčiau trumpai sustoti su patarimais ir pasakyti, kad tokia tvarka yra labai ydinga. Ji trukdo vystyti verslą, nes sanatorija negauna pajamų, kurias iš esmės uždirba, ir negali jų investuoti į infrastruktūros gerinimą, kas galiausiai apsimokėtų sugrįžti ketinančiam klientui. Kita vertus, galvojant apie čia ir dabar, dar labiau klientas nukenčia, kai dėl ne iki galo atidirbtos sistemos jis negauna paslaugos, kurią realiai galėtų gauti. Tad ne tiek moteriškutės iš Gydyklos, kiek pati sistema kalta, kad nesusitvarko taip, kad klientams nereikėtų galvoti apie vykimą kitur ar mokėjimą į kišenę. Be to, kiek teko girdėti, oficialus moteriškučių, dirbančių Gydykloje atlyginimas yra nenormaliai mažas, kas jas, matyt, verčia nedvejoti kam nors pasiūlius kelis eurus, nes gyventi juk iš kažko reikia. Atrodytų, viskas paprasta – moteriškėms padidinti atlyginimus, pasirūpinti, kad neimtų grynais, ir sustyguoti sistemą, bet visi suprantam, kad to, matyt, kol kas per naivu tikėtis. Va jums ir korupcija privačiame sektoriuje.]
Jei į sanatoriją atvažiuotumėte nepasiėmę šlepečių ar maudymosi kostiumėlio, bet tingėtumėte važiuoti į Druskininkų centrą jų pirkti, tai galėsite įsigyti ir sanatorijos teritorijoje esančiose parduotuvėse. Atsiskaitymas bent dalyje iš jų – tik grynais. Eglės+ baseinuose ir pirtyse atsiskaitymas taip pat tik grynais.
Taigi patarimas Nr. 4: turėkite grynų pinigų.
Šitą kortelę praminėme „dukumentu“. Ją reikia tampytis visur, įskaitant valgyklą.
Atvykstant į šią sanatoriją galite neimti gražiausių batelių ir suknelių (nebent ketinate eiti į šokių vakarą), bet yra keli daiktai, kurie yra būtini. Taigi patarimas Nr. 5: jokiu būdu nepamirškite maudymosi kostiumėlio ir šlepečių baseinui, patogių rūbų ir knygos. Dar pasiimkite patogų krepšį, į kurį eidami į Gydyklą galėtumėte įsimesti maudymosi kostiumėlį, rankšluostį, šlepetes, knygą, vandens buteliuką ir procedūrų kortelę, kurią mes praminėme „dukumentu“. Žiemą Gydykloje patogu po procedūras vaikščioti žieminius batus įsimetus į krepšį ir apsimovus šlepetes.
Jei sanatorijoje laiką leidžiate su telefonu rankoje, tai – ne poilsis. Tam ir reikalinga sanatorija su savo visa sistema, kad atsijungtumėte nuo išorinio pasaulio, pamirštumėt viską ir taip pailsėtumėte.
Patarimas Nr. 6: vos tik atvažiuosite, telefoną palikite kambaryje arba bent jau nešiokitės jį išjungę garsą ir atjungę internetą.
Vonia su mineraliniu vandeniu. Nuotrauka iš www.sanatorija.lt
Pirma vieta, kur būsite nusiųsti po to, kai pasidėsite daiktus kambaryje, yra gydytojo kabinetas. Jis pamatuos jūsų spaudimą, paklaus, ar niekuo nesergate, ir paskirs procedūras. Visą jų sąrašą galite rasti čia. Kaip jau minėjau, jei rinksitės paketą „Sanatorinis gydymas“, į kainą bus įskaičiuotos 5 procedūros per dieną. Jei niekuo nesergate ir važiuojate iš esmės pramogauti ir pailsėti, tarp jų tikrai bus deguonies kokteilis ir inhaliacija, taip pat pasirinktinai sausas arba povandeninis masažas bei purvo vonios arba mineralinio vandens vonios, galbūt baltojo purvo aplikacija. Dar greičiausiai jums paskirs plaukiojimą ar mankštą baseine arba vertikalias vonias. Šias procedūras skiria gydytojas, tačiau, jei niekuo iš tikrųjų nesergate (pvz, neturite itin aukšto spaudimo ar kokių stuburo traumų), greičiausiai gydytojas neprieštaraus, jei išsakysite pageidavimus. Toliau trumpai papasakosiu apie procedūras, kurios man kuo nors įsiminė, o kol kas:
Patarimas Nr. 7: jei niekuo nesergate ir žinote, kokių procedūrų norite, sakykite gydytojui, kai jums užrašinės procedūras.
Svarbu nedelsti nueiti užsirašyti procedūroms į Gydyklą. Nuotrauka iš www.sanatorija.lt
Procedūrų laikas yra paskiriamas gydyklos registratūroje. Ten turėtumėte eiti iškart po vizito pas gydytoją. Kitu atveju kyla grėsmė, kad registratorė beieškodama jums laikų greičiausiai bus piktoka. Apskritai į sanatoriją reiktų atvažiuoti nesivėlinant. Jei atvykote dviese, eikite prie registratorės kartu ir prašykite procedūras surašyti panašiu laiku.
Patarimas Nr. 7: nesivėlinkite atvažiuoti, po vizito pas gydytoją tiesiai eikite į gydyklų registratūrą. Jei atvažiavote dviese, prašykite, kad procedūras užrašytų panašiu laiku.
Purvo vonia ar purvo aplikacija – būtina išbandyti. Nuotrauka iš www.sanatorija.lt
Deguonies kokteilis ir inhaliacija. Tai trumpos, bet visai smagios procedūros, kurios būna užrašomos visiems. Deguonies kokteilio procedūros metu labai lėtai sukite kranelį. Tikimybė, kad apsitaškysite, sakyčiau – 85 proc. Tad būtinai pasitieskite ant kelių servetėlę, o deguonį siurbčiokite šiek tiek pasilenkę virš stalo. Jei nesate piktas ir bjaurus žmogus, bus juokinga. O šiaip tai pakvėpuoti deguonimi ir atsigerti vaistažolių arbatos niekam nekenkia.
Savaitgaliais prie inhaliacijų gali būti kosminės eilės, bet dėl to jaudintis nereikėtų. Eilė juda labai greitai, o dar greičiau – jei esate atsivežęs knygą. Esu išbandžiusi bičių pikio ir eukalipto inhaliacijas. Kadangi esu užkietėjus sinusitininkė, man patiko eukalipto inhaliacija per nosį – pasiimkite ją papildomai, ji beveik nieko nekainuoja.
Reziume ir yra mano patarimas Nr. 8:nepraleiskite net ir smulkių procedūrų. Lėtai sukite kranelį. Išbandykite inhaliaciją su eukaliptu.
Povandeninis masažas. Nuotrauka iš www.sanatorija.lt
Būtinai išbandykite gydomąjį purvą, povandeninį masažą ir baltojo purvo aplikacijas. Šios trys procedūros mano mėgstamiausios. Kai šalta lauke, labai smagu ir šilta gulėti purvo vonioje. Patikėkite, tai gerokai geriau negu kasdienės purvo dozės, kurias kai kurie iš mūsų gauna savo darbe. Baltasis purvas su migdolų ir kitais aliejais odą padaro labai švelnią ir minkštą. O povandeninis masažas geras todėl, kad trunka ilgiau negu sausas masažas ir šiaip atliekamas vandenyje, kas yra savaime faina. Po purvo vonių panagės gali būti šiek tiek purvinos, tad, juokas juokais, mergaitės, tamsus manikiūras visai praverčia.
Patarimas Nr. 9: geriausia procedūrų seka: purvas -> povandeninis masažas -> baltojo purvo aplikacija. Po baltojo purvo nepatarčiau lįsti į vandenį.
Dėl Dievo meilės, išjunkite telefono garsą ir atjunkite internetą. Juk nenorite, kad jums paskambintų iš darbo kokios nors palaimingos, pvz., baltojo purvo aplikacijos procedūros metu. Nuotrauka iš www.sanatorija.lt
Viena iš geriausių vietų Gydykloje – patogūs poilsio kambariai. Ten rekomenduojama po kiekvienos procedūros pagulėti 20 minučių. Tai būtina po purvo procedūrų – įkaitęs kūnas turi atvėsti prieš einant į lauką. Man visada patikdavo leisti laiką poilsio kambaryje, ten snausti, skaityti knygą arba tiesiog žiūrėti pro langą į krentančias snaiges pušyne. Ten tylu ir ramu, visiškas relaxas.
Patarimas Nr. 10: nelėkite kaip akis išdegę – po kiekvienos procedūros 20 min. pabūkite poilsio kambaryje.
Vertikalios vonios – labai smagi procedūra. Ir vanduo kaip Karibuose. Nuotrauka iš www.sanatorija.lt
Paskutinį kartą būnant sanatorijoje man paskyrė mankštą baseine ir vertikalias vonias. Nors truputį tingėjau ten eiti, bet buvo labai smagu ir faina pasijudinti. Taip patiko, kad norėjau eiti papildomai, bet galiausiai patingėjau (shame on me).
Patarimas Nr. 11: nevenkite sporto, ypač mankštų baseine.
Kai paskutinį kartą buvau Druskininkuose, jau buvau pradėjusi savo 10 000 žingsnių per dieną programą ir uoliai ją vykdžiau. Judėjimas ir grynas oras sveikatą ir nuotaiką gerina ne ką blogiau negu procedūros, todėl labai rekomenduoju apžiūrėti visą sanatorijos teritoriją ir pasivaikščioti greta esančiame pušyne.
Mano patarimas Nr. 12: daug vaikščiokite.
Tikslas aiškus, bet vis tiek labai juokinga.
Sanatorijos teritorijoje yra mineralinio vandens biuvetė, kurioje galima atsigerti dviejų skirtingų mineralinių vandenų. Abu iš jų gali būti šilti arba šalti. Atkreipkite dėmesį į darbo laiką ir būtinai nueikite atsigerti mineralinio prieš eidami į valgyklą. Mineralinio vandens galėsite prisipilti, jei su savimi turėsite tuščią butelį. Jis jums pravers Gydykloje ir pasivaikščiojimuose. Jei neturite butelio, mineralinio vandens galėsite atsigerti nusipirkę vienkartinį puodelį (kainuoja, kiek pamenu, €0,14). Beje, vaikščiojimas atsigerti ir prisipilti vandens prieš einant į valgyklą padės jums nutrepsenti 10 000 žingsnių per dieną, be to, tai gali būti jūsų smagus ritualas.
Patarimas Nr. 13: prieš valgį eikite atsigerti mineralinio vandens. Turėkite tuščią buteliuką.
Ant banknotų būna vandens ženklai. O šitą maisto taloną pakėlus prieš saulę, gali būti, kad išvystume slaptą užrašą „Sovietmetis“.
Valgykla. Būtinai atkreipkite dėmesį į darbo laiką. Pavyzdžiui, pusryčiai prasideda 7.00 ir baigiasi 9.30 val. Nevėluokite, nelaukite paskutinės minutės, jei nenorite valgyti likučių. Baigiantis pusryčiams dingsta skanesnės dešrelės ir lieka tik tokios, kur iš bėdos, kai labai nori valgyti. Druskininkų „Eglės“ sanatorijos valgykla nepasiūlys jums nieko prašmatnaus, bet maistas valgomas. Mano sveikuolei draugei kliuvo tai, kad trūksta liesesnės mėsos su mažiau padažų. Man neretai maiste pritrūkdavo prieskonių. Visgi tai kažkiek pataisoma druska ir pipirais. Geras dalykas – būna vaisių ir želė. Esu nustačiusi, kad tik žalia želė yra skani. Beje, eidami į valgyklą būtinai atkreipkite dėmesį į užrašą „Nemaitinti katinų“ ir besibūriuojančius katinus. Ir jokiu būdu nepamirškite „dukumento“ ir maisto talonų (taip, tai siaubinga).
Tad patarimas Nr. 14: į valgyklą eikite laiku, nelaukite paskutinės minutės. Rinkitės žalią želė.
Papasakokite šiam gerai įmitusiam katuliui, kad jo maitinti negalima.
Nepaisant to, kad apsistojote sanatorijoje „Eglė“, nepraleiskite progos nueiti į „Eglė+“ baseinų ir pirčių kompleksą (€10). Tikrai rasite pirčių, kurios jums patiks. Pavyzdžiui, man patinka jų druskos pirtys. Ten kas porą minučių būna švelni druskingo vandens dulksna, po kurios oda būna labai švelni. Būtinai užsukite ir į „Eglės+“ žiemos sodą. Jis labai gražus. Ypač man patinka į jį užsukti vėlai vakare, grįžtant iš pirčių.
Patarimas Nr. 15: nueikite į „Eglė+“ baseinų ir pirčių kompleksą ir žiemos sodą.
Žiemą šiame Eglė+ žiemos sode būna puansetijų. Nėra šansų, kad man nepatiks vieta, kur yra gėlyčių. Nuotrauka iš www.egleplius.lt
Tad tokie mano patarimai jums, jei ruošiatės keliauti į „Eglės“ sanatoriją. Dar turiu pastebėti, kad kai ten buvau sausį, buvo vykdomi intensyvūs atnaujinimo darbai Gydyklose. Buvo renovuojami persirengimo kambariai ir dušai prie baseino, taip pat pirtys. Dar pastebėjau, kad atsirado nauji indeliai, į kuriuos pilamas skystis inhaliavimui. Ir nors jie vis dar turi tuos pasaulį juokinančius maisto talonus, pagaliau ten jau galima atsiskaityti kortele. Panašu, kad vis tik yra dedamos pastangos sanatoriją priartinti prie XXI amžiaus SPA centrų.
O pabaigai norėjau papasakoti, kodėl „Eglės“ sanatorija įgijo mano pagarbą ir pasitikėjimą. Savo ankstesniame įraše aprašiau visus kvailiausius dalykus, kuriuos man teko matyti šioje sanatorijoje, ir, iš tikrųjų, tai padariau be didesnių užuolankų. Įrašas buvo paskelbtas sekmadienį, o pirmadienį ten vėl nuvykau su sese, nes norėjau jai parodyti, kaip būna. Trečiadienį jau eidama į mašinų stovėjimo aikštelę ir ruošdamasi palikti „Eglę“ išsitraukiau telefoną ir Facebook’e radau štai tokį komentarą:
Užbėgsiu jūsų klausimui už akių ir pasakysiu, kad pasiūlymu nepasinaudojau. Vis dėlto, šį komentarą iki šiol naudoju kaip pavyzdį, kai kam nors pasakoju apie krizių komunikaciją.
Pasirodo, mano įrašą perskaitė ir Artūras Salda, pasak LinkedIn’o – „Eglės“ sanatorijos verslo plėtros direktorius. Jis pasielgė kokius apytiksliai 10 000 kartų civilizuočiau ir protingiau negu tokios durų firmos „Visivisi“ atstovai, kurie susidaro savo ex klientę blogerę Enorcą ir reikalavo ištrinti straipsnį (jį galite perskaityti čia), tuo užsiutindami turbūt visus Lietuvos blogerius, užsitraukdami visuotinę gėdą ir dėl to tapdami visiems žinomais dėl savo blogos darbų kokybės ir, be kita ko, nachališkumo, atleiskite už nenorminę kalbą. Taigi, Artūras Salda parašė man Facebooke, padėkojo už konstruktyvią kritiką ir pasiūlė apsilankyti „Eglės“ sanatorijoje Birštone su nuolaida!
Turiu pasakyti, kad šia nuolaida kol kas neradau laiko pasinaudoti, bet, jeigu ji vis dar galios rudenį, tikėtina, kad pasiūlymą rimtų rimčiausiai apsvarstysiu.
Įrašą norėčiau pabaigti linksmiausiu nuotykiu iš „Eglės“. Vieną vakarą su sese nuvažiavome į miestą pavakarieniauti. Grįžus į sanatoriją paaiškėjo, kad mano 10 000 žingsnių programa dar neįvykdyta ir aš pradėjau terorizuoti sesę, kad būtinai su manimi dar pasivaikščiotų po sanatorijos teritoriją. Priartėjus prie Pramogų centro išgirdome, kad vyksta šokiai pokiai. Ir jei jūs galvojate, kad ten kažkokie senukai tik vos vos krutinosi, tai jūs dar ir kaip klystate. Artėdamos prie Pramogų centro pro langą matėme, kad vakarėlis vyksta visu pajėgumu. Deja, grojo jau paskutinė daina, tad šokiuose mums sudalyvauti neteko. Grįžusios į kambarį vėdinome kambarį atidariusios balkoną ir girdėjome, kaip 2 senjorai atlydėję 2 senjores iki mūsų korpuso prie įėjimo dar kurį laiką juokavo ir juokėsi.
Ši daina man jau niekada neprimins nieko kito.
P.S. dar pamiršau parašyti, kad viso vizito metu einamiausias bajeris buvo apie ankstyvo ryto mankštos su akordeono akompanimentu, kaip mes vadinome, „Armonikos“ procedūrą. Su sese visą laiką viena kitai grasinomės, kad kitam rytui 6 val. užpirksim viena kitai „Armoniką“. Buvo smagu.
Ar galite tiksliai pasakyti, kiek praėjusio mėnesio savaitgaliais išleidote taksi, kokteiliams, alui ir cigaretėms? Įtariu, kad dauguma tikslios sumos net neatsimenate. Jei neatsimenate, darau išvadą, kad pinigų neskaičiuojate. Jei neskaičiuojate, reiškia netaupote. O jei netaupote, greičiausiai jų turite. Jei turite, legalūs ir įprasti pasirinkimai yra iš esmės du: 1) uždirbate; 2) jums pasisekė turėti uždirbančius tėvus.
Samanta ir Monika su joms padovanota jų nuotrauka.
Yra žmonių, kurie neturi pinigų, nes yra veltėdžiai ir tingi dirbti. Ir yra žmonių, kurie sau negali leisti nieko ne todėl, kad būtų tinginiai, o tiesiog todėl, kad dar yra per maži pasirinkti ir gyventi savarankiškai.
Vaikų, neturinčių normalios gyvenamosios vietos, žieminių batų, striukių, pirštinių ir kepurių Lietuvoje yra daug. Daugiau negu galima manyti žvelgiant pro kurio nors Vilniaus ofiso langus. Ne taip jau dažnai į juos kas nors atkreipia dėmesį. Vis dėlto, kartais atkreipia, o iš to kartais išeina dideli dalykai.
Mano regėjimas yra maždaug -4,5. Vaikščiojimas su netinkamo stiprumo akiniais ar kontaktiniais lęšiais man būtų kančia. Šios mergaitės pasirinkimo neturėjo, nes tiesiog nebuvo kam nuvesti pas akių gydytoją ir sumokėti už naujus akinius.
Mindaugas Dulinskas yra fotografas, kuris kiekvienais metais daro Help Portrait (angl. Pagalbos portretas) projektą: randa kuo nors ypatingus žmones, kurie negali sau leisti fotosesijos, ją padaro už dyką ir padovanoja jiems gražią jų nuotrauką.
Šiais metais jis fotografavo dvynukes Samantą ir Moniką. Tačiau šį kartą projektas fotosesija nesibaigė. Jis Facebooke aprašė mergaičių istoriją ir paprašė žmonių joms padėti. Už paaukotus pinigus buvo ne tik pasirūpinta mergaičių regėjimu, žieminiais rūbais, batais, Kūčių stalo valgiais ir gimtadienio vaišėmis, bet netgi aukciono metu nupirktas kuklus 2 kambarių butukas bendrabučio tipo name Mažeikiuose. Beje, egzistuoja visi čekiai ir ataskaitos už kiekvieną išleistą eurą. Su VMI, mano žiniomis, viskas suderinta.
Mane labai liūdina, kai matau apleistus vaikus. Kita vertus, neįtikėtinai džiugina tai, kad yra žmonių, norinčių padėtį pakeisti. Nuotraukoje – mergaitės bute, nupirktame už Facebook bendruomenės paaukotus pinigus.
Mane labai liūdina, kai matau apleistus vaikus. Kita vertus, be galo džiugina tai, kad yra žmonių, norinčių padėtį keisti. Bent jau tiek, kiek įmanoma. Facebook bendruomenė parodė neįtikėtiną solidarumą ir gerumą. Tai, kas jau yra padaryta, yra neįtikėtinai daug.
Šiandien Mindaugas prašo dar šiek tiek jūsų pagalbos įrengiant nupirktą butą. Kad jame būtų galima gyventi, ten trūksta bent jau lovų ir dušo.
Prisimenate, apie ką buvo pirmieji mano sakiniai šiame straipsnyje? Jūs galbūt net nežinote, kiek tiksliai išleidžiate per mėnesį visokioms bevertėms smulkmenoms, žalingiems įpročiams ar pramogoms, bet yra žmonių, kuriems kiekvienas euras svarbus.
Prisijungiu prie Mindaugo ir prašau jūsų bent 5 eurais prisidėti prie paramos, kuri bus skirta tam, kad šios mergaitės turėtų tikrus jaukius namus. Norintys prisidėti, rašykite Mindaugui Dulinskui Facebooke (https://www.facebook.com/mdulinskas) ir jis atsiųs jums sąskaitos numerį. Nors per Facebook visiems būtų greičiau ir paprasčiau ir į žinutes ten Mindaugas atsako greičiausiai, jei neturite Facebook, galite parašyti ir el. paštu info@dulinskas.com.
„Aš jums papasakosiu istoriją, kurios pradžioje nebuvo tikėjimo, bet buvo didžiulis noras, kurioje nebuvo daug saulės šviesos, bet buvo daug žmonių, kurie norėjo padėti iškelti Jų saulę į dangų.Viskas prasidėjo lapkričio pabaigoje, kada Monikos auklėtoja parašė man ir pasakė, kad yra dvynukės mergaitės, kurios neturi galimybės pasidaryti fotosesiją, o ką jau bekalbėti apie nuotraukas. Tai puikiai tiko man, nes būtent tokia yra Help Portrait idėja.
Aš susitikau jas, klausinėjau apie jų gyvenimą, apie svajones, kurios yra jų galvose. Jų nebuvo daug, jos visos buto tokios žemiškos, kad daugeliui iš mūsų tai gali būti sutinkama kasdien, namuose. Bekalbant pavyko padaryti nuotrauką, kuri išpildė jų svajones.
( https://www.facebook.com/photo.php?fbid=875217009176232&set=a.158861687478438.33480.100000638222310&type=3&theater
Jos gavo tai, apie ką svajojo, netgi daug daugiau (dovanų gavo ir jų broliukas bei sesutė, dar ir mama, šeimoje 4 vaikai + mama). Jos gavo tikėjimą, kad būna stebuklų, kad yra labai daug žmonių, kurie nori padėti, kurie padeda, bet tam reikia parodyti pačioms, kad jos nori siekti ir stiebtis.
( https://www.facebook.com/video.php?v=889124184452181&set=vb.100000638222310&type=3&theater
Taip prisiliečiau prie skaudžios realybės, kada pamatai iš arti žmones, kurie gyvena nepritekliuje, bet padėti iškart ir daug – negali.
Kiekvienas iššūkis atima daug jėgų, visada lengviausia mesti ir nebegalvoti. Bet lengviausius kelius pasirenka tik negalvojantys ir tinginiai.Dabar ši šeima gyvena bute, kurio šeimininkė yra moteris, padedanti dar vienai šeimai. Realiai pinigai už nuomą keliaują kitai šeimai, kuriai irgi reikia pagalbos, todėl apgyvendinti Samantos ir Monikos šeimą už dyką, t.y. tik už mokesčius, nebuvo galima.
Susitikau su šeimininke, pakalbėjom (jau buvo vėluojama mokėti už nuomą), tuomet ji pasiūlė nuostabų dalyką – pabandyti nupirkti šiai šeimai būtą, nes yra aukcionai, kuriuose parduodami valstybei priklausantys butai, o kai kurių kaina – juokingai maža (tuometis jos darbas buvo susiję su tuo).
Taip prasidėjo dar vieno stebuklo kūrimas. Užduotis – surinkti ~6 tūkstančius litų, kad būtų galima nupirkti butą. Padaryta! Prisidėjo didžiulė armija feisbuko gyventojų, kurie aukojo šiai šeimai.Tai, kas vyko nuo pat sausio iki balandžio – susitikimai su jomis, pagalba superkant reikalingas mokymosi priemones, regos sutvarkymas (nupirkti nauji akiniai ir lęšiai, dabar vyksta kasdieniai praktiniai užsiėmimai, kad regėjimas neblogėtų), kalbėjimasis kaip dera elgtis, kaip reikia mokytis ir lankyti mokyklą.
Jei rugsėjį, spalį, lapkritį praleisdavo po keliasdešimt pamokų kas mėnesį kiekviena, tai nuo sausio mėnesio gerokai pasitaisė ir bepraleidžia po kelias pamokas dėl ligų (per visą mėnesį!).
( https://www.facebook.com/photo.php?fbid=905780359453230&set=a.158861687478438.33480.100000638222310&type=3&theater
Tikiu, kad daugelį kutena finansinis klausimas, t.y. kiek buvo surinkta, kam išleista ir kas dabar bus.
Visi, kurie prisidėjo bet litu/euru, gaus ataskaitas. Dabar ant stalo kelioliką lapų su visais pavedimais ir pavardėmis, stalčiuje – čekiai, banko ataskaitoje – išlaidų suvestinė, o kompe – xls failas su detalia pajamų ir išlaidų informacija.
Šventinio maisto pirkimas per Kūčias (~800Lt), akių sutvarkymas ir akiniai (~1200Lt), mokesčiai už buto nuomą (1000Lt), kasdienės išlaidos, mokymosi priemonės (600Lt), buto pirkimas (5100Lt), dokumentų sutvarkymas pas notarą ir registrų centre (~600Lt), nupirkto buto durų užrakto keitimas (700 litų) ir dar kažkiek smulkesnių išlaidų.
Tie patys duomenys yra pateikti Valstybiniai mokesčių inspekcijai, nes ir ji susidomėjo įplaukomis į mano sąskaitą. Todėl visi, kurie galvoja, kad pinigus pasisavinau, aš jums neįrodinėsiu, kad to nebuvo.Paskutinis etapas (foto iš buto, kurį nupirkau praėjusią savaitę, o šiandien apsilankiau pirmą kartą).Mes jau sukūrėme kalėdinį Jų stebuklą, dabar reikia velykinės šventės ir mūsų stebuklo Joms.
Nuotraukoje – nupirktas butas, bet jį dar reikia sutvarkyti ir įrengti. Aš noriu, kad viskas būtų padaryta gerai. Netgi labai gerai, todėl vėl paprašysiu JŪSŲ VISŲ pagalbos, kad padėtumėte surinkti pinigų reikalingiems daiktams (dar yra likę pinigų, bet jų viskam neužteks):
– vienam kambariui reikės plastikinių langų;
– šaldytuvas, elektrinė viryklė;
– virtuvės baldai, įrankiai ir indai;
– buto sutvarkymai, tapetų perklijavimas, grindys, lubos;
– vonios kambario įrengimas;
– baldai vaikams, spintos, lova;
– dar keli smulkūs daiktai.
(dar gali reikėti mokančių apdailą daryti žmonių pagalbos, aš nesu gabus apdailai. Parašyk PM, jei sugebi tapetuoti ar grindis pakeisti ir išdažyti)Šiame bute nėra vonios ar dušo. Reikės kažkokio techninio sprendimo, kaip įrengti dušą, kad ir mažą, primityvų, bet jiems reikės praustis.
Šiuo metu yra tik praustuvas ir labai mažas tualeto kambarys su unitazu. Viskas. Kas turite idėjų kaip įrengti vonios kambarį, pasidalinkite. Santechniko pagalba būtų labai reikalinga, nes aš nesu gabus ant to. Komentaruose įdėsiu buto nuotraukas ir erdvę, kurioje yra tualetas.Dėl aukojimo daiktais: aš už, bet norėčiau, kad tie daiktai būtų kokybiški, o ne vos veikiantys, su baldais tas pats. Man tikrai nesmagu dovanoti daiktus šeimai, kuriais jie negalės naudotis, arba kels daugiau rūpesčių nei naudos.
Atminkit, erdvė ribota, todėl reikės kompaktiškų daiktų ir užimančių kuo mačiau vietos, bet turinčių kuo daug naudos.
Dviaukštė lova jau rezervuota, galbūt reiktų jų dviejų, tada visi tilptų miegojimui (mažiausia mergaitė miega savo lovytėje).Tie, kas norite paaukoti bent kelis eurus, parašykite man žinutę, atsiųsiu visą reikalingą info (tinka bankiniai pavedimai, Paypal).
Jei negalite paaukoti, paspauskite share, tai bus jūsų auka. Darydami share, parašykite vieną kitą sakinį, kodėl spaudžiate share.Atminkit, jei jums 5 eurai yra nedidelė suma, tai šeimai tai – milžiniška suma.
Per Kalėdas buvo tokių pavedimų, kai žiūrėdavau ir netikėdavau, kad tiek žmonės gali pervesti. Suma visiškai nesvarbi, svarbiausia – noras prisidėti ir matyti kaip viskas keičiasi.
Pavedimus padarę asmenys nebus viešinami. Niekas niekada nesužinos kiek kuris pervedė. Galite jaustis ramūs, saugau jūsų privatumą.
Labai noriu balandžio pabaigoje padaryti puikų reportažą iš šios šeimos naujų namų. Yes, we can!
Viso pasaulio neišgelbėsiu, bet vienai šeimai gyvenimą galima sutvarkyti. To užteks.“
Paskleiskite šią informaciją taip plačiai, kaip tik įmanoma. Ačiū.
Pirmame kurse daugybę kartų spėliojome, kam buvo skirtas kauburėlis prie Vilniaus universiteto Teisės fakulteto. Atsimenu, kad kartą rūkydami 7 aukšto balkone praminėme jį „Augustino Normanto aukų kalneliu“. Teatleidžia mums viešpats ir gerb. A. Normantas – taip, tai tiesa.
Šį kalnelį prie Vilniaus universiteto Teisės fakulteto buvome praminę gerbiamo konstitucinės teisės dėstytojo aukų kalneliu.
Gerbiamas doc. dr. Augustinas Normantas buvo mūsų konstitucinės teisės dėstytojas. Su visa pagarba šiam buvusiam Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjui ir Seimo kontrolieriui turiu pasakyti, kad ne vienam pirmakursiui jis buvo tikras siaubas. Bent jau mano laikais konstitucinė teisė buvo tas dalykas, kurį net po pakankamai intensyvaus mokymosi išlaikydavo toli gražu ne visi.
Pasakysiu kaip visiška senolė: kad jūs žinotumėt, kokių teorijų esam primąstę berūkydami tokiuose balkonuose.
Prabėgo jau ne vieneri metai nuo pirmojo kurso Teisės fakultete ir teorija apie aukų kalnelį buvo negailestingai primiršta ar netgi paskandinta laiko tėkmėje (čia jau kaip kam labiau patinka). Viskas taip ir būtų nugrimzdę į praeitį ir gal niekada jau nebebūtų prisiminta, jei ne Justinas Žilinskas.
Justinas Žilinskas. Knygų „KGB vaikai“, „Mano Vilnius mano“ ir kt. autorius, blogeris, be kita ko, teisininkas.
Prieš keletą dienų skaitinėjau Mano Vilnius mano puslapį Facebook’e, kuriame užtikau mane sudominusią istoriją apie Vilniaus universitetą. Garsiai pasijuokiau iš to, kad mano mylimas VU anksčiau buvo vadinamas „Vilniaus darbo raudonosios vėliavos ir tautų draugystės ordinų valstybinis Vinco Kapsuko universitetas“ (pornografija, ne kitaip), bet tai dar nebuvo sensacija, apie kurią norėjau jums papasakoti.
Lenino ir Kapsuko skulptūra Grūto parke. Jei kyla klausimas, prie ko čia jie, skaitykite toliau. Foto iš Facebook’o puslapio „Mano Vilnius mano“.
Pasirodo, kad sovietmečiu prie VU TF stovėjo skulptūra „Leninas ir Vincas Kapsukas Poronine“, kuri Lietuvai atgavus nepriklausomybę buvo išgabenta į Grūto parką.
„O prie Teisės fakulteto liko tik keistas keturkampas kauburas“ – perskaičius šiuos žodžius nustėrau. Iš atminties nelauktai iškilo pirmo kurso istorijos ir padavimai ir aš supratau, kad tas paslaptingasis kalnelis, apie kurį prikurta tiek istorijų, yra visai ne konstitucinės teisės neišlaikiusių studentų laidojimo vieta, o viso labo buvusi sovietinių stabukų pakyla! Nesakau, kad buvo netikėta, kad tai visgi ne laidojimo vieta, bet kad nustebino, tikrai faktas. Kas galėjo pagalvoti, kad viskas yra gerokai paprasčiau negu mes tada manėme?
Koks šios istorijos moralas? Moralas paprastas. Vilnius saugo daugybę visokių istorijų, paslapčių ir legendų. Vienos iš jų plačiai žinomos, kitos – ne, vienos turi realų background’ą, o kitos – tik kelių pirmakursių linksmybių išdava. Kad ir kokio svorio tos legendos ar istorijos bebūtų, visos jos praskaidrina mūsų gyvenimą ir padaro jį įdomesnį.
Visas istorijos tekstas čia:
„Vilniaus universitetas Sovietinės okupacijos pike, sulaukęs 400 jubiliejaus, vadinosi taip: „Vilniaus darbo raudonosios vėliavos ir tautų draugystės ordinų valstybinis Vinco Kapsuko universitetas“. Vincas Kapsukas buvo toks lietuviškas Leninas – t.y. XX a. pirmos pusės komunistų vadas, norėjęs Lietuvą matyti SSRS dar jos kūrimosi metu. Jo stovyla riogsojo priešais Rotušę. Bet su Kapsuko stabais buvo ir kitas pokštas: tais pačiais VU 400 metinių šventimo metais, prie naujųjų VU korpusų Saulėtekyje, tiesiai priešais teisės fakultetą, sugalvota pastatyti abu parazitus: Leniną ir Kapsuką, besišnekučiuojančius. Tačiau Kapsukas ir Leninas Vilniuje nebuvo susitikę, juolab – Saulėtekyje, todėl skulptūra vadinosi „Leninas ir Vincas Kapsukas Poronine“ (ką jie veikė Poronine – nežinau, turbūt šviesią ateitį planavo). Ir dar jie buvo skirtingo ūgio, bet prie VU stovėjo vienodi – juk negalėjo skulptorius K. Bogdanas parodyti „tautų proletariato vado“ žemesnio už vietinį pakaliką! Tiesa, pati skulptūrinė kompozicija buvo pakankamai nepompastiška – nelabai aukštas pjedestalas ant granito plokščių aikštelės – vieta tiko ir žaisti, ir studentams prisėsti, o birželio viduryje aplink sunokdavo žemuogės. Atkūrus Lietuvą, abu veikėjai iškeliavo į Grūtą (ten dabar ir stovi), o prie Teisės fakulteto liko tik keistas keturkampas kauburas. Žemuogės, tikiuosi, irgi dar auga.“
O dabar eikit ir nusipirkit Justino Žilinsko knygą „Mano Vilnius mano„.
Jei ne šita knyga, kalnelio paslaptis taip ir būtų likusi neišaiškinta. Darykitės išvadas.
P.S. rūkymas kenkia jūsų ir aplinkinių sveikatai. Aš nerūkau jau beveik 7 metus ir tuo be galo džiaugiuosi ir didžiuojuosi. Amen.
Jei visą savaitgalį tik sėdėjai baruose arba, dar blogiau, prie kompo, užsižymėk kalendoriuje, kad savaitgalį iššvaistei. Šitas įrašas skirtas tiems, kuriems pabosta darbo dienomis sėdėti ofise, o savaitgalį vien vaikščioti per barus, ir tiems, kurie jau žino arba tuoj sužinos, kad vienas iš geriausių būdų atitrūkti nuo kasdienybės yra pasivaikščiojimas gamtoje.
Jei visą savaitgalį tik sėdėjai baruose arba, dar blogiau, prie kompo, užsižymėk kalendoriuje, kad savaitgalį iššvaistei.
Nors sekmadienį Vilniuje ir nebuvo labai šilta, lauke matėsi netgi šiek tiek sniego, bet kuo gražiausiai švietė saulė, o už lango skraidė NATO pajėgos, tad diena prasidėjo tikrai gerai. Iš lovos išlipau, neslėpsiu, kaip paprastai sekmadieniais, tik apie 12 val., bet neapleido mintis, kad atėjus pavasariui ir taip šviečiant saulei neišlįsti iš namų yra tiesiog nepadoru.
Neilgai trukus buvo nutarta atidaryti žygių sezoną. Na, tiksliau žygių už miesto sezoną, nes pasivaikščiojimų po Vilnių sezonas taip niekada ir nebuvo uždarytas. Pastaruosius porą mėnesių stengiausi eiti pasivaikščioti kasdien. Prisipažinsiu, tikrai ne kiekvieną dieną pavykdavo nueiti 7 km, kaip teoriškai turėjau nueiti pagal savo sumanytą planą, bet dienų, kai pavykdavo, palyginus su pernai metais, buvo tikrai drastiškai daug. Buvo ir dienų, kai šis strateginio plano rodiklis būdavo viršijamas ir dvigubai.
Tenka pripažinti, atsikėlus 12 val. ir žinant, kad mažiausiai 2 val. užims maudymasis, valgymas, rengimasis, dažymasis, paplepėjimas su draugais ir naujienų perskaitymas, didelių žygių jau nepriplanuosi. Jei vis tik norisi kažkur ištrūkti, o vaikščiojimas palei Nerį Vilniuje yra šiek tiek pabodęs, geriausias variantas – regioninių parkų, esančių aplink Vilnių pažintinės pėsčiųjų trasos.
Jei nebėra laiko planuoti, pasidomėkite žygiais, kuriuos jau suplanavo už jus.
Šįkart pasirinkau Neries regioninį parką, galintį pasigirti gražiomis trasomis palei upę, ąžuolynais ir piliakalniais. Neries regioninis parkas turi visai neblogą tinklalapį, kuriame pakankamai detaliai aprašyti visi pažintiniai maršrutai, jų lankytinos vietos, sudėti žemėlapiai ir, kas tikrai svarbu, parašytas kiekvieno maršruto ilgis ir laikas, per kurį galima jį įveikti.
Neries regioniniame parke yra daugybė piliakalnių. Pažintiniai takai veda pro juos.
Neries regioninis parkas siūlo iš viso 8 trasas. Yra trasų, skirtų eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu ar automobiliu, taip pat trasa plaukimui. Pasivaikščiojimų mėgėjams siūlomų trasų ilgis yra nuo vos 0,75 km iki 25 km, taigi kiekvienas gali pasirinkti sau tinkamą.
Neilgam, bet įdomiam pasivaikščiojimui puikiai tinka Dūkštos pažintinis pėsčiųjų takas.
Šiandien pasirinkome Dūkštos pažintinį pėsčiųjų taką. Jo privalumas yra tai, kad maršrute daug objektų, kuriuos įdomu apžiūrėti, ir kartu jis nėra ilgas – vos 5 km. Takas eina palei Dūkštos upelį, kuris pavasarį yra gana sraunus ir neša gyvybę į vis dar apsnūdusią gamtą. Einant taku palei upelį stebina akmenų kiekis upelyje ir visur aplinkui, taip pat smėlėtos atodangos.
Dūkštos pažintinis pėsčiųjų takas išsidėstęs palei Dūkštos upelį.
Šioje trasoje turbūt kažkas šventė lygiadienį, nes radome daugybę visur pridėliotų žvakučių.
Žvakutės ant riedulių upėje atrodė šiek tiek mistiškai ir pagoniškai.
Takas eina pro 3 piliakalnius (Bradeliškių, Karmazinų ir Buivydų), apie kuriuos, atvirai pasakius, mano žinios iki pirmojo apsilankymo Neries regioniniame parke buvo gana ribotos. Šią problemą išsprendė informaciniai stendai.
Visi mano draugai žino, kaip labai man patinka visokiausios gėlytės ir kaip aš negaliu tiesiog pro jas praeiti.
Pasirodo, „raktažolės“ iš tikrųjų vadinamos plautėmis, o „tos mažos geltonos gėlytės, kurios žydi pavasarį prie upelių“ yra paprastosios vištapienės.
Šitą negalėjimą praeiti pro visokius augaliukus, manau, paskutiniu metu dar labiau sustiprino Č. Milošo knyga „Isos slėnis“, kurioje vienas iš pagrindinių veikėjų labai domisi visokiais augalais, gyvūnais ir procesais, vykstančiais gamtoje.
Jei artimiausiu metu eisite Dūkštų pažintiniu pėsčiųjų taku, tikrai pamatysite „tų augalėlių su ružavais žiedukais“, kurie, pasirodo, yra žalčialunkiai. Gražu ir nuodinga (beveik kaip aš).
Taigi einant taku mačiau žibučių, žalčialunkių, plaučių, vištapienių ir dar vienų gėlyčių, kurių pavadinimo nepavyko identifikuoti.
Kaip vadinasi šitos gėlytės? Upd.: tai pražangialapės blužnutės.
Šis maršrutas yra skirtas lengvam pasivaikščiojimui, tad orientacinių žygių mėgėjams čia nebus ką veikti. Juo eidamas nepasiklysi – pilna informacinių stendų, rodyklių, žyminčių kelią.
Mano nuomone, pasiklysti neįmanoma. Kita vertus, žinau porą žmonių, kurie mėgsta neįmanomus dalykus paversti realybe.
Nors maršruto aprašyme nurodyta, kad „Jūsų laukia vikrumo išbandymas pereinant brastą ir kopiant į stačius Dūkštos pakrančių kalvų šlaitus“, galiu iškart nuraminti, kad bristi per upelį nereikės – yra tiltelis.
Viena iš atodangų. Į ją kopti tikrai nereikia.
Stačių pakrančių kalvų šlaitų palei taką nemažai, bet kad į juos reikėtų realiai kopti kaip ir nepasitaikė.
Į stačiausius kalnus veda mediniai laipteliai.
Vis dėlto, nerekomentuoju šiuo maršrutu leistis su aukštakulniais ar baltomis balerinkėmis, nes su jomis šis 5 km takas gali pasirodyti sunkiai įveikiamas.
Takelis tikrai normalus, jei nebuvo kažkokių didelių liūčių, neužklimpsite. Bet aukštakulniai ir kitokie dailūs bateliai čia nelabai tinkami.
Šiame take smagu jau dabar, nors žalumos dar mažokai. Bet vos tik vėl atšils oras, šis maršrutas turėtų virsti tikru gėriu. Nors Neries regioninio parko tinklapyje rašoma, kad šiam takui praeiti reikės apytiksliai 3 val., jei nestosite pakeliui gerti arbatos iš termoso ar pasėdėti ant nusvirusių medžių ar suoliukų, praeisite tikrai greičiau net ir neskubėdami ir paskaitinėdami informacinius stendus.
Visa informacija apie Dūkštos pažintinį pėsčiųjų taką, taip pat žemėlapiai ir viskas, ko reikia gerai išvykai už miesto, yra čia.
Maršruto pabaiga.
P.S. berašydama šį straipsnį atradau, kad Neries regioniniame parke šiemet organizuojama 11 įvairių žygių su parko gidais, į kuriuos registracija jau prasidėjo. Visa informacija apie planuojamus žygius yra čia. Vienintelis dalykas, kurio aš šiandien gailiuosi, yra tas, kad kažkodėl apie juos nieko nežinojau pernai. Taigi nepakartokite mano pernykštės klaidos.
Žygių ir kitų renginių naujienas verta sekti FB puslapyje Neries regioninis parkas.
Lietuva – mano valstybė. Joje gyvenu ir džiaugiuosi laisve ją kurti, auginti ir tobulinti. Šiandien mano valstybė nepriklausoma jau 25 metus. Man tai didelė šventė. Tad namuose jau nuo vakar skamba laisvės dainos.
Šiandien visos gėlės žydi laisvai Lietuvai, o per kolonėles groja laisvės dainos.
Ši diena man svarbi todėl, kad džiaugiuosi valstybės ir žmonių laisve gyventi taip, kaip norime. Džiaugiuosi, kad turime SAVO valstybę, SAVO kalbą, galime švęsti SAVO šventes.
Dar džiaugiuosi, nes ši diena man yra simbolis ir asmeninės laisvės. Apie tai jau rašiau prieš 2 metus, kaip tik kovo 11-ąją (Apie laisvę, nepriklausomybę ir Konstituciją).
Šiandien kaip tik netikėtai sutapo, kad Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną prasideda išankstinis balsavimas tiesioginių mero rinkimų antrame ture. Kadangi šiandien laisvadienis, nėra geresnės progos realiai sudalyvauti savo valstybės ir miesto gyvenime. Patikėkite, tai, kad šiandien galime laisvai rinktis, yra didelė vertybė ir jos negalima paleisti vėjais. Aš jums jau rašiau apie tai, kaip pasiekti, kad valdžioje nebūtų vagių, sukčių, nemokšų ir kitokių su neaiškiais asmenim susijusių veikėjų (Go West, Go VOTE). Viskas paprasta, tereikia pradėti tai įgyvendinti.
Žinokit, tą patį sako ir Rokiškis Rabinovičius savo šventiniame straipsnyje. O jei taip sako jis, tai jau yra rimta.
Išankstinis balsavimas vyks kovo 11-12 d. nuo 8-20 val. kiekvienoje savivaldybėje. Užtenka atsinešti pasą ar asmens tapatybės kortelę. Jei neturėsite rinkėjo kortelės, ją jums atspausdins savivaldybėje. Kad būtų greičiau, galite atsispausdinti ir patys čia.
Tad šiandien eikite į šventinius renginius, pasveikinkite draugus ir kaimynus ir visi kartu nueikite balsuoti. Pasigaminkite šventinę vakarienę ar pavalgykite mieste. Nesvarbu, ką veiksite, svarbiausia, kad atmosfera būtų šventinė. Niekas geriau nepadeda sukurti džiugios atmosferos taip, kaip gražios ir širdžiai brangios dainos. Tad čia įkelsiu kelias savo mėgstamiausias. Tai dainos, kuriomis prasideda mano rytas per kiekvieną valstybinę šventę. Jums patinkančias laisvės dainas kviečiu postinti komentaruose.
Gero klausymo. Ir nepamirškite, jei nėra laisvės, nėra nieko.
Draugai, pasufleruokite, ką dar aš visada klausau ir dabar pamiršau? Priminkite!
Pasakysiu jums: rinkimai būna ne kasdien. Gana būti vargšeliais, kurie nieko nesprendžia ir kuriuos visi skriaudžia. Šiandien pasidarykite sau šventę! Kaip ir kodėl, šiandien mano įraše.
„Go West!’- dainuoja Village People. O aš jums sakau: gana būti drama queen, eikite balsuoti! GO VOTE, nes tai yra the new cool.
Kai kuriems žmonėms gyvenime nuolat trūksta dramos. Dėl to jie nuolat elgiasi taip, kad jiems patiems būtų blogiau, o po to deda visas įmanomas pastangas tam, kad kaip nors išgyventų. Tik pagalvokite, jei tą laiką ir pastangas skirtumėte ne vaikščiojimui per ugnį ir vandenį, o kam nors iš tiesų malonaus? Gyvenimas gali būti paprastesnis, jei imsitės to siekti.
Šiandien vyksta merų ir savivaldybių tarybų rinkimai. Šiemet pirmą kartą meras renkamas tiesiogiai, taigi žmonės iš tiesų sprendžia, kas bus miesto veidas.
Aš sakau, kad šiandien mums visiems ne tik būtinai reikia nueiti balsuoti, bet būtina dar ir pasidaryti iš viso to šventę.
„Eikite balsuoti, dėl dievo meilės!“ – sako jums net Lady Gaga.
Tik paklausykite, viskas gerokai paprasčiau, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio. Nenorite vagių valdžioje – nebalsuokite už vagis. Nenorite kyšininkų – nebalsuokite už kyšininkus. Nenorite teistų, nebalsuokite už teistus. Nenorite nesąžiningų – nebalsuokite už nesąžiningus. Nenorite nemokšų – nebalsuokite už nemokšas, dėl dievo meilės!
[Jei manote, kad nieko negalite pakeisti, reiškia, kad jūs vis dar nesate perskaitęs Rokiškio Rabinovičiaus straipsnio apie parazitinius diskursus, kas, žinoma, yra ir neįtikėtina, ir skubiai taisytina.]
Kai neinante balsuoti, elgiatės taip pat kvailai, kaip benamiai, per dienas geriantys alų prie kiosko, o žiemos naktim mirtinai šąlantys, bet nesiimantys nieko, kad jų gyvenimas būtų geresnis. Juokas juokais, bet šiais laikais, kai pirkti balsus vis dar nėra pakankamai didelė gėda, tikrai atsiras kandidatų, kurie tuos benamius surinks ir nuveš balsuoti, t. y. nuspręsti už jus. Kaip nuveš ir tuos, kurie niekada patys neprisiima atsakomybės už savo gyvenimą ir ramia sąžine ima pinigus už balsą, o paskui skundžiasi, kad valdžioje kažkaip netikėtai pilna sukčių.
„Nebūk zombis. EIK BALSUOTI!“ – beveik tiksli Rick’o iš Walking Dead citata.
Jei nežinote, už ką balsuoti, balsuokite prieš kažką, kas jums visiškai nepriimtinas. Žiūrėkite į kandidatų sąrašus atmetimo būdu. Svarbiausia – balsuokite.
Jei turite teisę išsirinkti, kas priiminės sprendimus, padedančius arba kenkiančius jums kasdienybėje, tai ir rinkitės! Nesvarbu, kas, jūsų nuomone, jūsų miestui gali padėti labiausiai, svarbiausia, kad prisiimtumėte atsakomybę už savo ateitį ir eitumėte spręsti dėl jos.
Balsuoti galima rinkimų apylinkėse šiandien iki 20 val. Ir tik nesakykite, kad reikia kasti bulves, visą dieną migdyti vaikus, taip pat neaiškinkite man, kad būtent šiandien privalote be atsitraukimo dar 7 valandas sėdėti facebooke, žiūrėti mėgstamą serialą ar trintis po Akropolį ar Ozą.
Rinkimai būna ne kasdien. O kas yra ne kasdien, tas jau savaime yra šiek tiek šventė. Tad jei vis dar aptingę vartotės lovoje ar ant sofos, šokite į dušą, apsirenkite kažką gražaus, čiupkite savo antras puses, vaikus, draugus ir artimuosius ir eikite balsuoti! Tai, kad jūs turite laisvę rinktis, savaime yra dalykas, vertas džiaugsmo. Todėl nesvarbu, už ką jūs ar jūsų draugai balsuosite, tai gera proga visiems kartu bent jau nueiti šventiškai papietauti. Šventiška nuotaika ypač svarbi, jei turite mažų vaikų. Nėra geresnio būdo juos išmokyti džiaugtis civilizuoto pasaulio teisėmis negu patiems tą džiaugsmą pademonstruojant.
O beieškodami paso/asmens tapatybės kortelės, besipuošdami ir besiruošdami eiti balsuoti, galite pažiūrėti šitą klipą ir su manimi kartu padainuoti „GO VOTE!“.
Čia jums mano Village People – Go West dainos žodžių versija apie tai, koks gyvenimas bus nuostabus, kai prisiimsite už jį atsakomybę, ir imsitės keisti tai, kas dar nėra taip gerai, kaip norėtumėte. Tad šiandien balsuoti reikia su puikia nuotaika ir su daina!
Village People – Go VOTE!
(Together) We will go our way
(Together) We will leave someday
(Together) Your hand in my hand
(Together) We will make the plans
(Together) We will fly so high
(Together) Tell our friends goodbye
(Together) We will start life new
(Together) This is what we’ll do
(Go VOTE) Life is peaceful there
(Go VOTE) Lots of open air
(Go VOTE) To begin life new
(Go VOTE) This is what we’ll do
(Go VOTE) Sun in winter time
(Go VOTE) We will do just fine
(Go VOTE) Where the skies are blue
(Go VOTE) This and more we’ll do
(Together) We will love the beach
(Together) We will learn and teach
(Together) Change our pace of life
(Together) We will work and strive
(I love you) I know you love me
(I want you) Happy and carefree
(So that’s why) I have no protest
(When you say) You want to go west
(Go VOTE) Life is peaceful there
(Go VOTE) Lots of open air
(Go VOTE) To begin life new
(Go VOTE) This is what we’ll do
(Go VOTE) Sun in winter time
(Go VOTE) We will do just fine
(Go VOTE) Where the skies are blue
(Go VOTE) This and more we’ll do
(I know that) there are many ways
(to live there) in the sun or shade.
(Together) we will find a place
(to settle] down and live with space
(without the) busy pace back east,
(the hustling), rustling of the feet,
(I know I’m) ready to leave too,
(so this is) what we’re going to do,
(Go VOTE) Life is peaceful there.
(Go VOTE) Lots of open air.
(Go VOTE) To begin life new.
(Go VOTE) This is what we’ll do.
(Go VOTE) Sun in winter time.
(Go VOTE) We will do just fine.
(Go VOTE) Where the skies are blue.
(Go VOTE) This and more we’ll do.
(Go VOTE) Life is peaceful there.
(Go VOTE) Lots of open air.
(Go VOTE) To begin life new.
(Go VOTE) This is what we’ll do.
(Go VOTE) together together we’ll gone our way
(Go VOTE) together together you lead me the way
(Go VOTE) you begin life new
(Go VOTE) this is what will do
(Go VOTE) life is peaceful there.
Jei sutiksite mane balsuojančią Antakalnyje, pamojuokite 😉
Naujausi komentarai