Skip to content


Apklausa: Gdanske lenkai yra prie bajerio ar nesupranta anglų kalbos?

Žinote, yra žmonės, kurie klauso muzikos ir joje girdi tik gražiai arba nelabai skambančias natas. Būna žmonės, kurie net gražiausios melodijos neklausys, jei žodžiai bus nieko gero. Ir dar būna tokie, kurie visada atkreipia dėmesį, kas, kur ir kada groja, ir tikrai nevengia prie to pasikabinėti. Mano mylimi skaitytojai turbūt nesunkiai atspės, prie kurios grupės būtų galima priskirti mane. Tad check it out, kas per naujus metus nutiko Gdanske!

Gdanskas Naujų metų naktį

Kaip turbūt nesunkiai pastebėjo mane Fb arba Instagrame sekantys, naujus metus šiemet sutikau Lenkijoje, Gdanske. Tai nerealiai gražus, nuostabios architektūros, be galo įdomią istoriją turintis miestas, kuriame pilna gražių kadrų nuotraukoms, turtingų ir modernių muziejų ir smagių bariukų. Apie tai – kitą kartą. Šiandien papasakosiu jums apie naujų metų sutiktuves ir gdanskiečių muzikinį skonį (?) bei anglų kalbos žinias.

Naujus metus sutikau aikštėje, kur buvo koncertas, fėjerverkai ir pan. Laikrodžiui išmušus 00.00 pasigirdo iš viso 4 kūriniai. Du iš jų buvo tik muzika be dainavimo, o kiti buvo dvi puikiai žinomos dainos, sukėlusios mano nuoširdų juoką.

Kokius posakius dažniausiai tenka išgirsti apie naujų metų sutikimą? Su kuo sutiksi tu naujus metus, su tuo praleisi juos visus? Kažkas tokio. Įsivaizduokite: stovite aikštėje, ruošiatės su kažkuo bučiuotis ir po to gyventi happily ever after, o fone skamba Diamonds are forever.

Apie ką ši daina? Ogi apie tai, kad meilė yra nieko gero ir visada geriau rinktis deimantus, kurie niekada nemeluoja, niekada neapgauna ir jais visada galima pasitikėti. Ah, puiki daina, labai šventiška ir romantiška, skamba dramatiškai – idealiai tinka prie kaip deimantai žibančių fėjerverkų pagrindinėje miesto aikštėje. Žinoma. Šią dainą išgirdus mane apėmė nuoširdus juokutis ir mintys apie tai, kad gal muzikos parinkėjui tiesiog su meilės ir deimantų santykiu gyvenime yra panašiai kaip man arba kad Gdanske meilė tiesiog nemadinga. Bet toliau buvo dar geriau.

Kita daina mane visiškai nuginklavo. Neapsakomai dievobaiminga ir homofobiška Lenkija naujiems metams pasirinko Hozier – Take me to Church. Va tada ir susimąsčiau, kas tai: nerealiai sofistikuotas trololo ar tiesiog nepateisinamai blogos anglų kalbos žinios? Pasiimk mane į bažnyčią ir aš melsiuosi kaip išprotėjęs (originale, pažodžiui – kaip šuo). Skamba sakraliai, o dar tas „amen“. Puikiai tiks naujųjų metų nakčiai!

Taip ir likau nesupratus, kas tai: neapsakomai sofistikuotas trololo ar tiesiog siaubingai blogos anglų kalbos/konteksto žinios? Padėkite išspręsti šią dilemą. Parašykite, ką manote, komentaruose!

Dalinkitės: Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn

Posted in Apie gyvenimą, Apie muziką, Viskas.


3 Responses

Stay in touch with the conversation, subscribe to the RSS feed for comments on this post.

  1. V. says

    Nemoka jie angliškai. Ir čia tikrai jokio trololo.
    Nemoka ir nenori mokėti.
    Buvau Gdanske prieš pusmetį.
    Anglų kalbos nemokėjimo lygis – tragedija.
    Jie negali pasakyt nei kiek kas kainuoja, nei ką rekomenduoja paragauti, nei kur yra turgus, nei kokia dienos sriuba, nei iki kelintos valandos dirbs, nei apskritai nieko. Nes nenori.
    Viešbučio registratūroje irgi dirba žmonės, nė žodžio nesuprantantis angliškai.
    Prisižvengiau nerealiai, bet ne visada juokinga.

    • Skirmantė says

      Hah 😀 kažkaip Gdanske man tas neužkliuvo, bet Sopote čiuožykloj nemokėjo konkrečiai nė vieno žodžio 😉

  2. V. says

    Nesuprantantys*

    Beraštė 🙂



Some HTML is OK

or, reply to this post via trackback.



Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos