Skip to content


Couchsurfing: kaip keliauti beveik be pinigų arba ką mano namuose veikia korėjietė

Yra daugybė žmonių, kurie galvoja, kad jei kišenėje neturi bent 1000 eurų, apie keliones, o ypač egzotiškas, gali pamiršti. Jei kišenėse švilpauja vėjai, o naktimis sapnuojate amžinai saulėtus paplūdimius, didingas šventyklas ar kvapą gniaužiančius didmiesčius ir nemanote, kad visą tai galite rasti Palangoje, jums būtina perskaityti šį straipsnį.

couchsurfing

Couchsurfingas – keliautojų iš viso pasaulio bendruomenė. Tai būdas keliauti be galo įdomiai ir.. visiškai nemokamai.

Kai prieš 3 metus susipažinau su savo būsimu vaikinu ir jis man papasakojo apie savo keliones, pagalvojau, kad jis yra visiškas keistuolis ir kad toks keliavimas yra tai jau tikrai ne man. Jei skaitėte mano blogą, turbūt atsimenate, kad šį pavasarį aš užsispyriau būtinai kur nors keliauti ir, negana to, išvykti nedelsiant. Šeimos tarybai pasitarus, jau po 2 savaičių su lėktuvo bilietais rankoje patraukėme į mano mylimą USA [plačiau apie tai: Kelionė į Floridą. 1 dalis: kaip nuskristi į Majamį už 460 eurų ir Kelionė į Floridą. 2 dalis: kelionės planas]. Taip išėjo, kad aš nelabai turėjau laiko ruoštis kelionei, tad nakvyne, mašinos nuoma ir visu kitu rūpinosi mano vaikinas. Taip aš pirmą kartą praktiškai sužinojau, kas yra couchsurfingas.

Couchsurfingas – tai visų pirma didžiulis keliautojų tinklas, bendruomenė, jungianti žmones iš viso pasaulio. Couchsurfingas suteikia galimybę visiškai už dyką apsistoti pas šios bendruomenės narius bet kurioje pasaulio valstybėje, susitikti su kitais couchsurferiais, pamatyti kitos valstybės gyvenimą vietinių gyventojų akimis, pažinti jų kultūrą, pabūti savo valstybės ambasadoriumi tolimiausiuose pasaulio kampeliuose, taip pat priimti keliautojus į savo namus ir parodyti jiems, kokia nuostabi tavo valstybė ir tavo miestas. Šis kelionės būdas suteikia galimybę pamatyti pasaulį ne tik turint daugybę pinigų (arba neturint, bet įsikinkant į juodą darbą užsienyje), bet puikiausi tinka ir tuo atveju, jei kišenėse gaiviai švilpauja vėjukas, tačiau nuo to vėjuko niekas kišenėse nesušlama.

Norint tapti bendruomenės nariu, pirmiausia reikia užsiregistruoti couchsurfingo puslapyje. O tada jau galite rinktis, ko norite: būsite tik keliautojas ar svečius sutiksite priimti ir savo namuose. O galbūt tik atversite savo namų duris, nes keliones dėl kokių nors priežasčių esate atidėjęs vėlesniam laikui.

Du vienas kitą pirmą kartą matantys couchsurferiai iš Pietų Korėjos. Abu į Lietuvą atsivežę korėjietiško padažo.

Du vienas kitą pirmą kartą matantys couchsurferiai iš Pietų Korėjos. Abu į Lietuvą atsivežę korėjietiško padažo.

Jei manote, kad couchsurfingas – tai būtinai vargingas keliavimas, galiu jus nuraminti. Jūs patys renkatės, pas ką apsistoti (taip pat ir ką priimti ar ko nepriimti į savo namus). Būdami USA apsistojome pas 5 šeimininkus. Visur turėjome atskirą kambarį, patogią ir plačią lovą, rankšluosčius, 3 vietose turėme atskirą vonią, kai kur gavome šampūno, dušo žele, kremų ir kitų kūno priežiūros priemonių, o paskutines 4 naktis turėjome ir baseiną kieme. Aš jau nekalbu apie tai, kad visur mums rytais siūlė kavą, daug kur ir maitino, o vienas šeimininkas buvo mūsų kapitonas: 4 valandas plaukiojome su jo laivu.

Kai kurie šeimininkai suteikia tik lovą, kiti nori ir kuo daugiau sužinoti apie šalį, iš kurios atvyko jų svečias. Tad su kai kuriais šeimininkais plepėjome iki išnaktų, kuo smagiausiai leidome laiką dienomis ir vakarais, su kitais atvykę vakare tik persimetėme keliais žodžiais ir ėjome miegoti, o ryte išgėrę kavos traukėme savais keliais. Kai kurie šeimininkai itin domėjosi Lietuva, mūsų kultūra, situacija Ukrainoje, prašė plačiau papasakoti apie gyvenimą Rytų Europoje, taip pat nemažai pasakojo ir apie save. Jautėmės kaip tikri savo šalies ambasadoriai.

Ką turėjome duoti už tai? Nieko. Užtenka tiesiog gražiai elgtis, nešiukšlinti ir pavalgius išsiplauti indus. Tai svarbu, nes kiekvienas šios bendruomenės narys turi savotišką reitingą. Kiekvienas keliautojas turi parašyti atsiliepimą apie namų šeimininką, o kiekvienas namų šeimininkas turi trumpai aprašyti savo patirtį su apsistojusiu žmogumi ir taip informuoti kitus šeimininkus, ar keliautoju galima pasitikėti.

Šiandien galiu pasakyti, kad sprendimas keliaujant po Floridą gyventi pas couchsurfingo bendruomenės narius buvo vienas iš geriausių sprendimų mano gyvenime. Buvo taip nerealu, kad grįžusi nusprendžiau, kad tiesiog privalau atsimokėti šiai bendruomenei geru. Šiandien mano namai taip pat yra atviri lankytojams ir aš tuo be galo džiaugiuosi. Man labai patiko mintis, kad couchsurferių priėmimas į savo namus – tai kaip keliavimas neperžengiant namų slenksčio. Taip ir yra.

Į savo namus jau priėmiau keliautojus iš Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos, poryt atvyks amerikietis, mokantis vaikus anglų kalbos Vietname, buvau susitikusi su dar pora korėjiečių, australe, o šiandien susitiksiu su ukrainiete. Šiomis dienomis kasdien gaunu po mažiausiai 5 užklausas dėl galimybės apsistoti mano namuose. Aišku, visų tikrai negaliu priimti (o kai kurių ir nelabai noriu), bet galimybės rinktis tuos, su kuriais jums būtų jauku, įdomu ir faina, yra didžiulės.

Jeigu esate nuolat persidirbę, užsiknisę užburtame namai-darbas-namai rate, naktimis negalite nustoti galvoti apie darbą, gyvenimas praradęs spalvas, skonį ir gyvybę, visos dienos atrodo vienodos ir nieko įdomaus gyvenime nevyksta, o gal jaučiatės tiesiog pernelyg vienišas savo dideliame name ar bute, tapkite couchsurferiu. Ir, kaip sakė vienas diskutuotinos šlovės herojus, padarykite tai DABAR.

Man dabar tikrai sunku įvardyti savo gyvenime kitą kartą, kada aš jaučiausi kažkam tokia dėkinga kaip jaučiuosi dabar. Tiek tiems, kurie priėmė mane pagyventi, tiek tiems, kurie pas mane apsistojo. Taip, perskaitėte teisingai: ir tiems, kurie apsistojo. Aš jiems suteikiau tik vietą miegoti, o iš jų gavau daug daugiau. Gavau priminimą, kad pasaulis yra didžiulis ir įvairus. Jame daugybė nuostabių žmonių, kuriuos verta sutikti, daugybė nepakartojamo grožio vietų, kur būtinai reikia nuvykti. Prisiminiau, kad yra tiek daug skirtingų būdų leisti gyvenimą, kad tikrai neverta graužtis ir laikytis įsikibus kažkurio vieno. Kai prieš akis matai nesuskaičiuojamą daugybę galimybių, nelieka nei streso, nei įtampos dėl to, kas tavęs laukia ateityje.

Laimingiausia jaučiuosi tada, kai laimingais padarau kitus žmones arba kai jaučiuosi kažkam dėkinga. Esu neapsakomai dėkinga gyvenimui/likimui už šį savo gyvenimo laikotarpį.

Aną savaitę užsiminiau draugei, kad nusipirkome ekstra pigius lėktuvo bilietus į Kopenhagą. Skrydis iš Kauno į Kopenhagą ir atgal kainavo iš viso 2 eurus (Ryanair). Ji iškart tarstelėjo, kad puiku, kad bilietai pigūs, bet pragyvenimas Danijoje labai brangus, viešbučiams išleisime itin daug, tad kelionė galiausiai tikrai neatsieis pigiai. Dabar, kai tapau pilnateise couchsurfere, aš žinau, kad viešbučių man neprireiks. Ir žinau, kad gyvensime tikrai ne prasčiau negu kokiame viešbutuke, bet greičiausiai žymiai smagiau.

Pabaigai pridursiu, kad saugumas visada turi būti pirmoje vietoje. Apie saugumą couchsurfingo metu bei tai, ką gero ir smagaus jau nuveikėme su couchsurferiais, skaitykite būsimuose įrašuose. O dabar tiesiog eikite ir užsiregistruokite.

Dalinkitės: Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn

Posted in Apie gyvenimą, Viskas.

Tagged with , , , , , , .


5 Responses

Stay in touch with the conversation, subscribe to the RSS feed for comments on this post.

  1. Ele says

    Gerai, kad ir apie saugumą papasakosite, nes kai kur Couchsurfingas tapo nemokamo sekso portalu. Reikia labai atidžiai skaityti atsiliepimus. Ir nelabai noriu sutikti, kad Couchsurfingo metu nakvynė nemokama- juk vežate suvenyrą, prisidedate prie maisto išlaidų?

  2. Skirmantė says

    Apie saugumą kalbėti absoliučiai būtina. Reikia labai atidžiai skaityti ir atsiliepimus, ir visą profilio informaciją, ir šiaip žiūrėti, ką žmogus tau rašo.
    Dėl nakvynės kainų. Nei vežti suvenyrą, nei kaip nors finansiškai prisidėti prie maisto pirkimo ar dar ko nors yra visiškai neprivaloma. Kiekvienas renkasi, ar kažką palikti šeimininkams, galbūt siekiant atsidėkoti padėti namų ruošoje, o galbūt tiesiog parašyti gražų atsiliepimą ar vėliau nusiųsti atviruką iš savo šalies. Taip pat ir šeimininkai neprivalo svečiams suteikti nieko kito išskyrus lovą ar vietą pasitiesti kilimėlį ir miegmaišį.

Continuing the Discussion

  1. Lietuviški blogai, kuriuos verta žinoti (o gal net ir skaityti) | Lidžitos užrašaiLidžitos užrašai linked to this post on 2015-07-10

    […] apie gyvenimą, muziką ir teisę. Iš tiesų tai ji rašo apie daug daugiau dalykų kaip pvz. couchsurfing’as, aktualūs visuomenei įvykiai ir pan. Žinau, kad daugelis galvoja, kad tas, kas rašo apie […]

  2. Ką daryti, kai bankrutuoja kelionių agentūra arba… praktiniai patarimai, kaip keliauti savarankiškai | Lidžitos užrašaiLidžitos užrašai linked to this post on 2015-07-25

    […] bilietus, lieka užsisakyti viešbutį arba susirasti kitokį prieglobstį, išsinuomoti automobilį (jei jo reikės) ir, aišku, susiplanuoti […]

  3. Couchsurfing: šis tas apie saugumą – Skirmantės blogas linked to this post on 2015-07-28

    […] neseniai jums atskleidžiau, kaip keliauti beveik be pinigų ir, negana to, dar ir labai smagiai. Komentaruose Facebook’e aptarėme įvairius […]



Some HTML is OK

or, reply to this post via trackback.



Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos