Skip to content


Kalnelio prie Teisės fakulteto paslaptis

Pirmame kurse daugybę kartų spėliojome, kam buvo skirtas kauburėlis prie Vilniaus universiteto Teisės fakulteto. Atsimenu, kad kartą rūkydami 7 aukšto balkone praminėme jį „Augustino Normanto aukų kalneliu“. Teatleidžia mums viešpats ir gerb. A. Normantas – taip, tai tiesa.

Šį kalnelį prie Vilniaus universiteto Teisės fakulteto buvome praminę gerbiamo konstitucinės teisės dėstytojo vardo aukų kalneliu.

Šį kalnelį prie Vilniaus universiteto Teisės fakulteto buvome praminę gerbiamo konstitucinės teisės dėstytojo aukų kalneliu.

Gerbiamas doc. dr. Augustinas Normantas buvo mūsų konstitucinės teisės dėstytojas. Su visa pagarba šiam buvusiam Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjui ir Seimo kontrolieriui turiu pasakyti, kad ne vienam pirmakursiui jis buvo tikras siaubas. Bent jau mano laikais konstitucinė teisė buvo tas dalykas, kurį net po pakankamai intensyvaus mokymosi išlaikydavo toli gražu ne visi.

Pasakysiu kaip visiška senolė: kad jūs žinotumėt, kokių teorijų esam primąstę berūkydami tuose balkonuose.

Pasakysiu kaip visiška senolė: kad jūs žinotumėt, kokių teorijų esam primąstę berūkydami tokiuose balkonuose.

Prabėgo jau ne vieneri metai nuo pirmojo kurso Teisės fakultete ir teorija apie aukų kalnelį buvo negailestingai primiršta ar netgi paskandinta laiko tėkmėje (čia jau kaip kam labiau patinka). Viskas taip ir būtų nugrimzdę į praeitį ir gal niekada jau nebebūtų prisiminta, jei ne Justinas Žilinskas.

Justinas Žilinskas. Knygų "KGB vaikai", "Mano Vilnius mano" ir kt. autorius, blogeris, be kita ko, teisininkas.

Justinas Žilinskas. Knygų „KGB vaikai“, „Mano Vilnius mano“ ir kt. autorius, blogeris, be kita ko, teisininkas.

Prieš keletą dienų skaitinėjau Mano Vilnius mano puslapį Facebook’e, kuriame užtikau mane sudominusią istoriją apie Vilniaus universitetą. Garsiai pasijuokiau iš to, kad mano mylimas VU anksčiau buvo vadinamas „Vilniaus darbo raudonosios vėliavos ir tautų draugystės ordinų valstybinis Vinco Kapsuko universitetas“ (pornografija, ne kitaip), bet tai dar nebuvo sensacija, apie kurią norėjau jums papasakoti.

Lenino ir Kapsuko skulptūra Grūto parke. Jei kyla klausimas, prie ko čia jie, skaitykite toliau. Foto iš Facebook'o puslapio "Mano Vilnius mano".

Lenino ir Kapsuko skulptūra Grūto parke. Jei kyla klausimas, prie ko čia jie, skaitykite toliau. Foto iš Facebook’o puslapio „Mano Vilnius mano“.

Pasirodo, kad sovietmečiu prie VU TF stovėjo skulptūra „Leninas ir Vincas Kapsukas Poronine“, kuri Lietuvai atgavus nepriklausomybę buvo išgabenta į Grūto parką.

„O prie Teisės fakulteto liko tik keistas keturkampas kauburas“ – perskaičius šiuos žodžius nustėrau. Iš atminties nelauktai iškilo pirmo kurso istorijos ir padavimai ir aš supratau, kad tas paslaptingasis kalnelis, apie kurį prikurta tiek istorijų, yra visai ne konstitucinės teisės neišlaikiusių studentų laidojimo vieta, o viso labo buvusi sovietinių stabukų pakyla! Nesakau, kad buvo netikėta, kad tai visgi ne laidojimo vieta, bet kad nustebino, tikrai faktas. Kas galėjo pagalvoti, kad viskas yra gerokai paprasčiau negu mes tada manėme?

Koks šios istorijos moralas? Moralas paprastas. Vilnius saugo daugybę visokių istorijų, paslapčių ir legendų. Vienos iš jų plačiai žinomos, kitos – ne, vienos turi realų background’ą, o kitos – tik kelių pirmakursių linksmybių išdava. Kad ir kokio svorio tos legendos ar istorijos bebūtų, visos jos praskaidrina mūsų gyvenimą ir padaro jį įdomesnį.


Visas istorijos tekstas čia:

„Vilniaus universitetas Sovietinės okupacijos pike, sulaukęs 400 jubiliejaus, vadinosi taip: „Vilniaus darbo raudonosios vėliavos ir tautų draugystės ordinų valstybinis Vinco Kapsuko universitetas“. Vincas Kapsukas buvo toks lietuviškas Leninas – t.y. XX a. pirmos pusės komunistų vadas, norėjęs Lietuvą matyti SSRS dar jos kūrimosi metu. Jo stovyla riogsojo priešais Rotušę. Bet su Kapsuko stabais buvo ir kitas pokštas: tais pačiais VU 400 metinių šventimo metais, prie naujųjų VU korpusų Saulėtekyje, tiesiai priešais teisės fakultetą, sugalvota pastatyti abu parazitus: Leniną ir Kapsuką, besišnekučiuojančius. Tačiau Kapsukas ir Leninas Vilniuje nebuvo susitikę, juolab – Saulėtekyje, todėl skulptūra vadinosi „Leninas ir Vincas Kapsukas Poronine“ (ką jie veikė Poronine – nežinau, turbūt šviesią ateitį planavo). Ir dar jie buvo skirtingo ūgio, bet prie VU stovėjo vienodi – juk negalėjo skulptorius K. Bogdanas parodyti „tautų proletariato vado“ žemesnio už vietinį pakaliką! Tiesa, pati skulptūrinė kompozicija buvo pakankamai nepompastiška – nelabai aukštas pjedestalas ant granito plokščių aikštelės – vieta tiko ir žaisti, ir studentams prisėsti, o birželio viduryje aplink sunokdavo žemuogės. Atkūrus Lietuvą, abu veikėjai iškeliavo į Grūtą (ten dabar ir stovi), o prie Teisės fakulteto liko tik keistas keturkampas kauburas. Žemuogės, tikiuosi, irgi dar auga.“

O dabar eikit ir nusipirkit Justino Žilinsko knygą „Mano Vilnius mano„.

Jei ne šita knyga, kalnelio paslaptis taip ir būtų likusi neišaiškinta. Darykitės išvadas.

Jei ne šita knyga, kalnelio paslaptis taip ir būtų likusi neišaiškinta. Darykitės išvadas.


P.S. rūkymas kenkia jūsų ir aplinkinių sveikatai. Aš nerūkau jau beveik 7 metus ir tuo be galo džiaugiuosi ir didžiuojuosi. Amen.

Dalinkitės: Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn

Posted in Apie gyvenimą, Viskas.

Tagged with , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .


13 Responses

Stay in touch with the conversation, subscribe to the RSS feed for comments on this post.

  1. Vita says

    O Normantas tikrai buvo siaubų siaubas. Už tai mes labai džiaugėmės, kad mūsų pusei dėstė E. Šileikis 😀
    Ir va iš kur pasirodo tas kalnelis. Pamenu tik kad smagu būdavo ant jo sėdėti šiltomis rugsėjo dienomis.

    • Skirmantė says

      O mes sėdėdavom ant to „bordiuro“ už jo 🙂

      • Vita says

        Joa, sėdėdavom ir ant to bortelio/tvorelės už jo, bet pamenu, kaip, tikriausiai pirmame kurse pirmomis dienomis visas kursas (ok, bent didžioji jo dalis) tarp paskaitų buvo išėjęs grynu oru pakvėpuoti, tai visos įmanomos vietos buvo apsėstos, o mums beliko ant kalnelio sėdėt 🙂 O mes tikrai konstitucinę mokėmės pirmame kurse? Pavasario semestre? Nieko nebeprisimenu. Ir pusės dėstytojų pavardžių nebepamenu. Pvz., ką dėstė Šimašius? Ar jis seminaristas buvo? Reikia kažką su ta atmintimi daryti 🙂

        • Skirmantė says

          KT tikrai pirmam kurse pavasario semestre buvo 🙂 Šimašius man nieko nedėstė, bet, jei neklystu, jis buvo teisės teorijos seminaristas.
          Atmintis atmintėlė 😀

  2. Sigitas says

    Kodėl eidavot į Fizikos fakultetą rūkyti? 2 nuotrauka.

    • Skirmantė says

      Va, čia tai geras pastebėjimas! Pastatas tai tikrai ne VU TF 🙂 Pataisysiu „tuose“ į „tokiuose“ 🙂

  3. Paulius Udra says

    Aš galvojau, kad ten yra bunkeris, kuriame KF dekanas platina pogrindinę rusų spaudą. Bet, matyt, būsiu prašovęs.
    Skirmante, bravo! Geras tekstas. Manau, reikia pasishareint 🙂

    • Skirmantė says

      Nuostabi versija! Galbūt tuo pačiu kalneliu dalinasi ir aukos, ir KF dekano bunkeris 🙂
      P.S. ačiū 😉

  4. kestutis d says

    dabar vu teritorijoje rūkyti draudžiama, nes čia – švietimo įstaiga. draudimą skelbia grėsmingi įrašai, taip pat yra gandų (ko gero, net pagrįstų faktais), kad kažkokie savivaldybės pareigūnai lakstė po vu teritoriją ir stengėsi bauduoti rūkančius. laimei, tai kol kas neįsigalėjęs reiškinys, studentai vis dar rūko aplink kalnelį ir šalia teisės fakulteto durų, nors greičiausiai šiais ekstremizmo laikais galiausiai taip ir bus, kad juos išvarys
    (alaus sereikiškių parke prie vilnelės irgi jau nebeatsigersi galų gale)

    • Skirmantė says

      Matote kaip. Kai aš mokiausi, tai Jungiamųjų rūmų rūsyje buvo rūkykla. Leisdavom ten nemažai laiko 🙂

  5. Nerijus Š. says

    Gerbiama Skirmante,
    Užklydau į Jūsų blogą tik dėl kolegos (taip, mes abu VU profesoriai) Rokiškio nuorodos, paskaičiau, kas pasirodė įdomu, užėjau ant šios žinutės. Galius Jus pradžiuginti: Leninas su Kapsuku ne tik šiaip ten stovėjo ir ne tik šiaip atsidūrė Grūto parke: jie dar neturint Lietuvai laisvės buvo pagrobti, didesniojo viršutinis atsikišimas nukirsdintas, paslėpti ir tik su Nepriklausomybės pripažinimu iškelti viešumon. Nuostabi istorija „Kirvis: Kaip buvo pašalintas Lenino ir Kapsuko paminklas“ prieinama čia (http://nzidinys.lt/637046/leidiniai/naujasis_zidinys-aidai/2010-nr-7-8), o jos herojai sutiko viską papasakoti tik po 10 metų įkalbinėjimų. Dauguma šios istorijos herojų jau patys turi po kauburėlį, o prof. Žilinskui už visus nuopelnus priklauso kada nors atkariauti Jūsų gimtąjį fakultetą nuo norma…os, nekro…os, ir dar kitų patrimonialinių klaninių pavedotvarkų.

Continuing the Discussion

  1. Tikroji A. Normanto aukų kalnelio istorija arba dar šiek tiek apie sovietines skulptūras – Skirmantės blogas linked to this post on 2015-07-31

    […] istoriją apie kalnelį prie VU TF, kuriame mūsų, pirmakursių, nuomone, buvo laidojami gerb. konstitucinės teisės dėstytojo doc. […]



Some HTML is OK

or, reply to this post via trackback.



Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos