Atsimenate istoriją apie kalnelį prie VU TF, kuriame mūsų, pirmakursių, nuomone, buvo laidojami gerb. konstitucinės teisės dėstytojo doc. dr. A. Normanto egzamino neišlaikę studentai? Anktesniame straipsnyje jums papasakojau šią mūsų kadaise sukurtą legendą ir ji pasklido tikrai plačiai. Slapti šaltiniai informavo, kad ji buvo aptarinėjama studentų, dėstytojų, ją skaitė net ir kai kas iš VU TF vadovybės (kas man buvo kiek netikėta, bet tikrai labai pralinksmino).
Dar labiau mane pralinksmino tai, kad mūsų sukurtai legendai buvo lemta evoliucionuoti. Ji buvo praplėsta, papildyta ir nežinia kokiu būdu atsidūrė net ir interneto durnysčių enciklopedijoje Pipedijoje, kur rašoma štai kas:
„Augustino Normanto aukų kalnelis – tai tokia kalvelė, kuri šalia VU teisės fakulteto, o joje palaidotos visokių studentų, ypačiai pirmakursių, dūšios. Čia už tai, kad jie nežinojo, kad konstitucinė teisė yra visos teisės pagrindas, tai užtai Augustinas Normantas nepasigailėjo ir neparašė gero pažymio.
Sako, kad vakarais, sutemus, prie to kalnelio vaidenasi studentų vėlės, kurios išlenda į šviesą, jei pasišvieti žvakele ir prie žvakelės atidarai alaus butelį. O pirmakursiai prieš kokį nors egzaminą kartais ir žvakeles nuneša, ir uždega, kad nebūtų sukirsti, ir dar alaus truputį nupila rituališkai, nes kaip sako, tokia žvakelė ir alus padeda tokiomis pačiomis aukomis netapti.
O dar visokios kitokios legendos skamba visaip.
O dar kartą tokia Skirmantė rašė apie tą Augustino Normanto aukų kalnelį, tai paskui buvo daug visokių ginčų, ar nebuvęs tenai kartais palaidotas koks nors Vincas Kapsukas, kuris iki šiol blogą karmą neša.„
Praėjus jau gana daug laiko po to, kai doc. dr. Augustino Normanto aukų kalnelio istorija nuvilnijo internetuose ir studentiškose auditorijose, po minėtuoju straipsniu sulaukiau p. Nerijaus Š. komentaro, suteikusio man labai įdomios informacijos, kuria privalau pasidalinti ir su jumis, mano mylimi skaitytojai:
„Galiu Jus pradžiuginti: Leninas su Kapsuku ne tik šiaip ten stovėjo ir ne tik šiaip atsidūrė Grūto parke: jie dar neturint Lietuvai laisvės buvo pagrobti, didesniojo viršutinis atsikišimas nukirsdintas, paslėpti ir tik su Nepriklausomybės pripažinimu iškelti viešumon. Nuostabi istorija „Kirvis: Kaip buvo pašalintas Lenino ir Kapsuko paminklas“ prieinama čia (http://nzidinys.lt/637046/leidiniai/naujasis_zidinys-aidai/2010-nr-7-8), o jos herojai sutiko viską papasakoti tik po 10 metų įkalbinėjimų.„
Posted in Apie gyvenimą, Viskas.
Komentarai įrašui Tikroji A. Normanto aukų kalnelio istorija arba dar šiek tiek apie sovietines skulptūras yra išjungti
– 2015-07-31