Skip to content


Istorija, kurią be Žaliojo tilto balvonų turėčiau pamiršti

Dar niekada nebuvau tokia laiminga, sužinojusi, kad Vilniuje apribotas eismas vienu iš tiltų. Taip, tai vyksta! Žaliojo tilto balvonai ruošiami žengimui į praeitį. Balvonų nukėlimo priešininkai paprastai sako, kad jų nukelti nereikia, nes tai mūsų istorija, kurią mes turime žinoti. Tad pakalbėkime apie Lietuvos istoriją, kurią be balvonų man kiltų grėsmė užmiršti.

Lietuva išsikovojo nepriklausomybę 1990 m. kovo 11 d., tačiau sovietiniai kariai nesiteikė palikti Lietuvos iki pat 1993 m. rugpjūčio 31 d. Viskas, daugiau datų ir vadovėlinių tiesų šiame straipsnyje nebus.

Lietuva išsikovojo nepriklausomybę 1990 m. kovo 11 d., tačiau sovietiniai kariai nesiteikė palikti Lietuvos iki pat 1993 m. rugpjūčio 31 d. Viskas, daugiau datų ir vadovėlinių tiesų šiame straipsnyje nebus.

Niekas geriau man neprimins Lietuvos istorijos nei faktas, kad taip niekada ir nepamačiau savo senelio, kurio sveikatos puoselėjimui laikas, praleistas Vorkutos politinių kalinių lageryje, matyt, nebuvo labai naudingas.

Istorinę praeitį man kuo puikiausiai primins ir mano močiutė, kuri prieš mirtį kalbėjosi su aname pasaulyje esančiais, laukė ir jaudinosi dėl negrįžtančio brolio partizano, apie kurį sovietmečiu, siekdama apsaugoti savo ir taip stipriai nukentėjusią šeimą, nekalbėdavo beveik niekada. Istoriją primins ir jos brolio, nepriklausomos Lietuvos pareigūno, galėjusio pasirinkti tik tarp sušaudymo ir bėgimo į vakarus, sena nuotrauka. Ji jo daugiau, ačiū geležinei uždangai, niekada taip ir nepamatė.

Sovietinį rojų primins ir trijų mano mamos broliukų ir sesučių, nesulaukusių nė 5 metų, bendras kapelis.

Istorija man – daugybė dienų, kai vaikystėje vaikščiojome su tėvais po Dzūkijos miškus, kalbėjomės su ten gyvenančiais žmonėmis ir aiškinomės, kur, kaip ir kada buvo nušautas mano močiutės brolis – partizanas Balandis. Dar niekada nepamiršiu, kaip ieškojome šulinio, kuriame įmestas ir užmūrytas išniekintas jo kūnas.

Bet kodėl žiūrėti taip toli? Nepamiršiu ir to, kaip vaikystėje nuolat leisdavau laiką su močiute ar kaimynais iš gretimos laiptinės, kurie prižiūrėdavo mane, kai mano tėvai dirbo siekdami, kad Lietuva taptų nepriklausoma.

Žinote, ką dar labai gerai prisiminsiu? Ogi mamos ašaras per mano 3 metų gimtadienį, kai vienas sovietinis pareigūnas jai pasakė, kad jei tęs Sąjūdžio veiklą, tai jos vaikai gali augti ne tik be tėvo, bet ir be tėvų. Abiejų.

Mes jau turėjome pakankamai sovietinių karių čia. Laikas jiems trauktis.

Mes jau turėjome pakankamai sovietinių karių čia. Laikas jiems trauktis.

Postringautojai apie Lietuvos istoriją ir jos išsaugojimą ateities kartoms minėdami praeitį dažnai kalba vadovėlinėmis frazėmis. Tai labai patogu – taip tikroji, gyvoji valstybės ir jos žmonių istorija tarsi kažkur pranyksta.

Jei jūsų šeimos istorija kitokia, tai jums tiesiog velniškai pasisekė ir man belieka jums pavydėti. O istoriją puikiausiai išmoksite apsilankę Genocido aukų arba dar kitaip vadinamame KGB muziejuje.

Vaikystėje daugybę laiko esu žiūrėjusi ir analizavusi šią nuotrauką.

Tai mūsų pergalės vėliava.

Tad ačiū visiems, susirūpinusiems mano sugebėjimu prisiminti Lietuvos istoriją. Aš jos nepamiršiu ir be balvonų. O šiandien man tiesiog labai gera diena.

 

Posted in Apie gyvenimą, Viskas.

Tagged with , , , , , , , , , .


35 Responses

Stay in touch with the conversation, subscribe to the RSS feed for comments on this post.

  1. Zenonas says

    Pritarius Jums gerbiama Skirmante. Pagarba.

  2. Erika says

    Labai gerai parašėte. Ačiū! Man irgi šiandien šventė.

  3. onealfa says

    Ačių. Geras, savalaikis įrašas

    • Vilius says

      *ačiū

    • Nedas says

      Ačiū rašosi su Ū

  4. Roberto says

    Teisingai.

  5. Paulius says

    Och, buta cia ko 🙂 Taigi dauguma partizanu buvo tiesiog ginkluotu banditu gauja. Jau ko, ko, bet uz laisve jiems jau tikrai nedekosiu – juk jie jos dar ir neiskovojo.

    • pauliui says

      o kaip vadinasi tie, kurie atvykę i mūsų kraštą keturiasdešimt pirmų birzeli mokytojus tiesiog i suvaziavimo i Sibira isvezė? liaudies ginėjai? nuo ko jie gynė, nuo mokytojų, jaunimo organizacijų lyderių, skautų ir kt. intitucijų vadovų ir dalyvių, tada tavo vaidinamų „banditu gauju“ dar nebuvo. o kad siandien turime laisvą Lietuvą,tai miškuose kovojusių vyrų. pats didziausias nuopelnas. Tą jau pripazista istorikai ir ne tik Lietuvos

    • Tu nesveikas says

      idiotas

    • Egis says

      Pusprotis

    • ma2s says

      Tamsta esate ant tiek patiklus, kad duodu 99%, jog šiuo metu siunčiate tele2 papildymo numerį žmonėms, kurie pasakė jums apie laimėtą šaldytuvą.

  6. 123654 says

    ‘Išsikovojom laisve’ :DDD
    Mes jos neiškovojom, o mums ja atidave, durneliai jus

    • Donatas says

      Būtų nors kažkiek mažiau kovota, juk galėjo taip ir neatiduoti. Be to, teko vaidmuo ir pralaužti ledus kai kurioms kitoms okupuotoms šalims – kaip tokie reiškiniai galėjo vykti be didesnės ar mažesnės kovos?

    • Ąžuolas says

      Kai tą laisvę „atidavinėjo“ tamstai intelektą grąžinti akivaizdžiai pamiršo!

  7. ikima says

    Geras įrašas-pritariu. Mano tėvas ir teta buvo ištremti 12-kos ir 2-jų metų- aš irgi be balvonų tą faktą atsiminsiu.

  8. Skirmantė says

    Ačiū jums visiems!

  9. Skirmantė says

    Viskas, 2015-07-20 01:40 sovietiniai kariai nuimti!

  10. Kestas says

    Užjaučiu Jus. Sužalota asmenybė esat. Jeigu tai pagydys nors viena tokia siela, idant paranoja nepereitu i klinikine – as uz nukelima. Tik, bijau, kad nepades… Vienus demonus keis kiti ir taip be galo

  11. PopoLopo says

    Koks gražus pirmadienis, kai važiuodamas į darbą pro žaliąjį tiltą nebematai balvonų 🙂

  12. Praeitis says

    Visi labai painioja savo asmeniskumus su istorija. Jei jau viska griauname kas primena blogus prisiminimus, tai griaukit tiltus, daugiabucius, ardykir kelius, griaukit mokyklas – visa tai gi buvo pastatyta tais laikais, o ir ziurint senas nuitraukas albumuose – matome zmones senais drabuziais tu laiko mada, sukosenom ir t.t – tai gal siulote visus zudyti?! Kad neprimintu praeities. Teisingai sake, vienus demonus isvare – arsiras kiti. Kaip bebutu, mano senelis kariavo Lietuvos pulke uz Tarybu sajunga, raudonosios armijos sudetyje, vare nacistus ir didziuojusio tuom, o tokie paminklai – tai atminimas tiems kurie uz tai zuvo.

  13. :) says

    Labai gražu ir teisinga..

  14. Saulius says

    Gerbiama Skirmante, ačiū už nuoširdų tekstą.
    Sėkmės Jums.

  15. Margos paraštės says

    Jūs labai gerai parašėte, Skirmante. Dėkoju už šitą tekstą.

  16. Jonas says

    Juokingiausia būtų, jei atsirastų koks Jėzaus Kristaus tolimas giminaitis ir sakytų: tie jobani žydai nužudė mano giminaitį ir davai nukeliam visas sinagogas nx… Ir Pasaulio vyriausybės, pyst, ir nukelia visas sinagogaz nx, kaip ir tarybų valdžios skulptūras nuo tilto, nes tarybų valdžia buvo bloga…. Kad buvo gera, nesiginčinu, bet istoriją naikino būtent tarybų valdžia…

  17. mindaugas says

    tik tiek zmogui tereikia kad pasijaustu laimingas,nugriauti kazka ir diena pati sviesiausia. O Skirmante pastatyt kazka ar bandete kada nors? Ir kas ivardijo tas skulturas bolvonais?

    • Skirmantė says

      Daug kas įvardijo. Matote, nesu nei statybininkė, nei skulptorė. Mano darbas kitoks, tad ir „statymas“ vyksta kitoje srityje. Bet, patikėkite, plačiąja prasme teko nemažai ką statyti.

  18. mindaugas says

    Bet požiuris tai siaurokas, mano šeima pokaryje nukentejo nuo partizanu (banditu ,atleiskite aš jų kitaip vadinti negaliu) nors buvo visiskai apolitiški, gyveno dirbo augino vaikučius. Laisves gynėjai nusprendė kitaip, matyt reikejo įbauginti kaimą. Gink dieve nesakau kad NKVD-istai geriečiai bet jie ir buvo okupantai o šitie tai savi .Tai pagal jusų logiką aš dabar turečiau bėgioti pamiškiais ir vartyti banditu atminumui pastatytus akmenis.Taip galima toli nueiti,(ir iki pilietinio karo netoli) tą neapykantą perkeliant netgi ant skulpturu kurios tik stilistika atitinka tą baisu laikmeti. Vokiečiai pasitraukus sov. Kariuomenei nenugriovė nei vieno paminklo nors įdeologinę prasme ten rimtesni perliukai.Manau todėl kad jie išmintingi ir brangina istorija kokia ji bebutu. . O tiltas ištikrūjų buvo unikalus, ir prie jo skulptūrų ranką pridėjo tokie skulptoriai kaip Mikėnas ,Punzius (kuris beje vokiečių okupacijos metais slapta ant puntuko musu lakunų bareljefus kalė). Bet mums gi pofigu ,reikia griauti !Tai kad nereikia buti statybininke ar skulptore o tiesiog nustoti kariauti su praeitimi.

  19. Jurka says

    Geras straipsnis, man patinka 🙂

  20. Pons litofas says

    Blyn puse komentarų susidaro įspūdis jog yra pro rusai arba dar ramanausko vadinami vatnikai… Kodėl tautinės mažumos negali priimti tai ką turi nepatinka lai emigruoja ten kur jiems geriau… kalbu apie balvonų gynėjus kuo jie jums gražūs primena mama rasyja? ar istorija kurią kiša rusų mokyklose jog rusas buvo draugas ir išlaisvino lietuvą nuo fašisto? prasmirdusios senu babkos variu ir puvėsiu kuris laikos ant marytės k…..šio plauko., šios „grožybės“ tik teršė vilniaus tiltą.

  21. arvydas damijonaitis says

    „MIRUSIŲ SIELŲ“ DEPARTAMENTAS.
    Kultūros paveldo departamento (KPD) Administracijai
    Šnipiškių g.3,LT-09309 Vilnius

    PRAŠYMAS
    2015 m. liepos 26d.Vilnius,
    DĖL KPD NEVEIKSNUMO, INFORMACIJOS NEPATEIKIMO.
    1.Man adresuotame Jūsų 2010-10-14 Nr (1.30)2-3254 laiške eilinį kartą minimas neegzistuojantis, rusiškos okupacijos metu, „raudonojo Pakruojo“ laikais nugriautas pastatas, kurį Jūs įvardinat „Balsių dvaro rūmais“. Šis pastatas yra neišlikęs, jo griuvėsiai turi būti sutvarkyti, nes kelia grėsmę gyvybei. Šio neišlikusio pastato ,kuriame aš gimiau, griuvėsiai įvardinti kultūros paveldo vertybe, o tai yra faktų klastojimo Jūsų biudžetinėje įstaigoje recidyvas, baudžiamosios teisės objektas. Pastatas, kuriame gimiau, prieš jį nugriaunant 1960 m, turėjo apie 30 gyvenamų patalpų. Balsių dvaro rūmų sunaikinimas yra sovietinės imperinės Rusijos vykdyto Lietuvos kaimo infrastruktūros naikinimo, genocidinio nusikaltimo liudijimas. Įstatymas dėl sovietinės okupacijos žalos atlyginimo įpareigoja Kultūros paveldo departamentą informuoti apie kultūros paveldo objektų naikinimą okupacijos metu.
    2.Stebina kultūros paveldo departamento (KPD) abejingumas ar nekompetencija. Šiaulių teritorinio KPD padalinio man adresuotame 2012-12-13 rašte Nr.7.14.Š-2Š-925,kurį pasirašė vedėjas Rytis Budrys, gėdingai prisipažinta, cituoju- „Balsių dvaro sodybos gyvenamojo namo dalies nugriovimo aplinkybės Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritoriniam padaliniui nėra žinomos“. Nugriauto Balsių dvaro gyvenamojo pastato pamatų likučius neįmanoma nepamatyti. Kodėl slepiamos Balsių dvaro rūmų nugriovimo 1960 metais aplinkybės? Kas valdo Pakruojo rajono savivaldybę? Dauguma – socdemai. Turi ką slėpti? ;
    3.Iki 2010 metų, Balsių dvaro pastatai nebuvo registruoti Registrų centre kaip kultūros paveldo vertybė, rūmų griuvėsiai buvo negailestingai ardomi, panaudojami vietinių gyventojų „reikmėms“. Kultūros vertybė nebuvo saugoma, KPD niekšai „sujudo“, tik kai man buvo grąžinti dvarelio likučiai;
    4. KPD piktavališkumas, parazitavimo faktai iškilo viešumon, kai 2010 m. kreipiausi į Pakruojo darbo biržą, siūlydamas darbą atstatant Balsių dvaro rūmus mano lėšomis. Pastatu nesirūpinta nei sovietmečiu, nei atkurtos nepriklausomybės laikotarpiu. Tik po to, kai kreipiausi į Pakruojo Darbo biržą, dėl darbo vietų kūrimo prižiūrint ir sutvarkant Balsių dvarelį, man netikėtai grasinančiu tonu, paskambino Kultūros paveldo departamento darbuotojas, kurio pavardė yra žinoma. KPD darbuotojai dirba policijos nuovados „darbo metodais“- grasinimais reketu. Pasigedau elementaraus KPD konstruktyvumo, garantavau dvaro sodybos aplinkos sutvarkymą savo lėšomis. Tačiau Lietuvoje KPD sistema dirba sau, sprendžia biudžetinio finansavimo-parazitavimo problemas;
    5. Kultūros paveldo departamentas „saugo“ neegzistuojantį pastatą, okupantų tikslingai, pagal Maskvos direktyvas, nugriautą 1960 metais. Kultūros paveldo departamentas nesidomi turiniu, jiems svarbiausias fiktyvių objektų kiekis, biudžetinis finansavimas. KPD tapo „mirusių sielų“, fiktyvių objektų, departamentu;
    6. Pakartotinai prašau pateikti čia nurodytu adresu neišlikusio Balsių dvaro gyvenamojo pastato , Jūsų įvardinto „Balsių dvaro rūmais“, argumentuotą kultūros vertybės DETALŲ aprašymą, suteikiant kultūros paveldo vertybės statusą griuvėsiams. Gal pagaliau pastebėsit ir užfiksuosit atitinkamuose dokumentuose okupacinių piktavalių, apie 1960 m. nugriauto gyvenamojo namo išlikusių pamatų kontūrus? Ar suvokiat – tapsite lietuvių tautos genocido liudininkais!

    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

Continuing the Discussion

  1. Nebebus daugiau balvonų, paverkit | Rokiškis Rabinovičius linked to this post on 2015-07-19

    […] tai, kokią praeitį primena tie balvonai, tai jau Skirmantė parašė savo bloge. Patariu paskaityti, jei dar nepaskaitėt. Sovietinių degradų paminklai savo šlykštiems […]

  2. Nebebus daugiau balvonų, paverkit kad Vilnius bus gražus | Rokiškis Rabinovičius linked to this post on 2015-07-19

    […] tai, kokią praeitį primena tie balvonai, tai jau Skirmantė parašė savo bloge. Patariu paskaityti, jei dar nepaskaitėt. Sovietinių degradų paminklai savo šlykštiems […]

  3. Tikroji A. Normanto aukų kalnelio istorija arba dar šiek tiek apie sovietines skulptūras – Skirmantės blogas linked to this post on 2015-07-31

    […] 25 metai. Vilniuje nuo Žaliojo tilto pagaliau buvo nuimti balvonai (mano straipsnis apie tai čia). Kitą dieną po to drąsus fotografas Vincas Alesius surengė ten fotosesiją, siekdamas […]



Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos