„Eglės“ sanatorija Druskininkuose – antras raundas. Patarimai naujokui.

Sausį rašiau apie kelionę laiku Druskininkų „Eglės“ sanatorijoje. Negalėjau pasakyti nieko gero apie kambarius be plaukų džiovintuvo ir sovietmetį menančią valgyklos talonų sistemą. Vis dėlto, jų procedūros ir itin žemos šios sanatorijos kainos man patinka, tad pažadas nusivežti sesę į Druskininkus kitą dieną po ano įrašo vėl buvo realizuotas „Eglės“ sanatorijoje. Šį kartą – ne tik apie mūsų nuotykius ten, bet ir keli paprasti patarimai, ką daryti, kad išvengtumėte daugumos „Eglės“ trūkumų.

„Eglės“ sanatorijoje Druskininkuose prieš šią kelionę buvau 2 kartus. Pirmąjį kartą ji buvo pasirinkta atsitiktinai, tiesiog todėl, kad žiemos savaitgalį Druskininkuose niekur neradome laisvos vietos apsistoti 4 žmonėms. Antrąjį kartą ten važiavau, nes labai reikėjo skubiai pailsėti, atsigauti ir pozityviai nusiteikti prieš darbų maratoną, o po pirmo apsilankymo jau žinojau, kad sanatorija gali pasiūlyti gerų procedūrų.

Nors šioje sanatorijoje yra keli pastatai, skirti lankytojų apgyvendinimui, abu kartus gyvenome Žilvino korpusuose. Jie turi vieną akivaizdų privalumą – į Eglės+ baseinų ir pirčių kompleksą galima nueiti neišeinant į lauką. Visa kita – neutralūs arba ne itin žavintys dalykai. Nemaloniai nuteikė keistas ligoninės kvapas ir plaukų džiovintuvų nebuvimas kambaryje, sovietinis interjeras ir neužsidarančios vonios kambario durys (apie plaukų džiovintuvus ir kitas praėjusių vizitų linksmybes rasite mano įraše „Kelionė laiku Druskininkų sanatorijoje „Eglė“).

Šį kartą mus apgyvendino Eglė 2 korpuse. Likau nustebusi. Jokio ligoninės kvapo, yra plaukų džiovintuvai ir viskas gerokai moderniau. Kadangi tai buvo pirmas kartas, kai važiavau į šią sanatoriją nebūdama siaubingai pavargusi ir nusiteikusi tik eiti į procedūras, o po jų snausti poilsio kambariuose, šį kartą daug daugiau laiko skyriau pasivaikščiojimui po sanatorijos teritoriją.

Pasivaikščiojus po sanatorijos teritoriją ir pažiūrėjus į teritorijos planą mane aplankė nušvitimas. Štai ką aš atradau!

„Eglės“ sanatorijoje, matyt, pirmiausiai buvo pastatyti Eglės 1 ir Eglės 2 gyvenamieji korpusai. Jie yra arčiausiai Gydyklos, pramogų centro ir kitų svarbių pastatų. Lyginant su Žilvino korpusu, tai nėra dideli, griozdiški pastatai, prie jų yra suoliukai ir gėlynai, kas suteikia jaukumo. Šiuo metu tiek Eglė 1 (A, B ir C pastatai), tiek Eglė 2 yra pilnai renovuoti. Žilvinas 1 ir Žilvinas 2 greičiausiai buvo pastatyti vėliausiai. Spėju, sovietmečio pabaigoje ir šie „moderniausi“ korpusai dar tikrai turi ką renovuoti. Eglė 1 ir Eglė 2 korpusai užpildomi greičiausiai, tad iš anksto neužsiregistravę ir ypač vykdami savaitgalį pateksite į tikrą sovietinę svajonę – Žilviną. Išvados visiškai paprastos.

Tad štai jums patarimas Nr. 1: vykdami į „Eglės“ sanatoriją iš anksto užsitikrinkite daugumos blogybių išvengimą – rezervuokite kambarį internetu ir nurodykite, kad norite gyventi Eglė 1 arba Eglė 2 korpusuose.

Sanatoriją „Eglė“ paprastai renkasi žmonės, kurie nori gerų procedūrų už neišpūstą kainą. Vis dėlto, niekada ten nebuvus gali būti sunkoka susigaudyti, kurį paketą rinktis. Mes visada renkamės „Sanatorinis gydymas„, nes už 46 € / 158.83 Lt (atkreipiu dėmesį, kad kainos žiemą ir vasarą skiriasi, o aš visada važiuoju, kai orai yra blogi) gauni nakvynę, maitinimą 3 kartus per dieną ir 5 procedūras. Procedūras parenka gydytojas, bet jo visada galima paprašyti, kad užrašytų ką nors, ko labai nori. Apie procedūras pakalbėsime atskirai, o kol kas mano patarimas Nr. 2: jei važiuojate tik porai dienų, rinkitės lankstų paketą, be iš anksto sudėliotų procedūrų.

Pakalbėkime apie pinigus. Mano ir sesės kelionės planavimas vėl prasidėjo nuo nesėkmingo bandymo savaitgalį priskambinti bent vienu iš 3 sanatorijos tinklapyje nurodytų telefonų, mat netikėtai prisiminiau, kad sanatorija taiko nuolaidą su Laisvalaikio kortele (kodėl anksčiau niekada šia nuolaida nepasinaudojau, mistika, bet tiek to, nesigilinkim), ir norėjau pasiteirauti, ar įmanoma tą nuolaidą kaip nors pritaikyti iš anksto internetu apmokant visą sumą. Kadangi nei apmokant pavedimu pasinaudoti nuolaida, nei priskambinti pasirodė neįmanoma, apmokėjau pusę sumos, o papildomų pageidavimų laukelyje įrašiau apie turimą nuolaidą. Nuolaidą pritaikė atvažiavus į sanatoriją registratūroje apmokant likusią sumą. Kol sanatorija nesuteikia galimybės pasinaudoti nuolaida visą kainą apmokant internetu, tai, matyt, yra geriausias variantas.

Taigi patarimas Nr. 3: iš anksto pasidomėkite, kokios nuolaidos jums gali būti taikomos. Jei yra galimybė gauti nuolaidą, ja pasinaudokite. Rezervuodami kambarį internetu neužsimirškite ir apmokėkite tik 50 proc. sumos.

Čia skaitytojus norėjau pakartotinai perspėti, kad atvykus į sanatoriją galima atsiskaityti tik grynais ir kad tai yra labai nuviliantis ir nepatogus dalykas lankytojui, be kita ko, keliantis minčių apie tai, ar apskaitomos visos gaunamos pajamos. Na, žinote, jokiu būdu nenorėjau teigti, kad ši sanatorija tai praktikuoja, bet, kaip sako lietuvių liaudies išmintis, viskas turbūt gerai, bet minčių kyla visokių.

Prieš rašydama apie šį mane erzinantį dalyką, nusprendžiau patikrinti, galbūt nuo sausio atsirado kokių nors pokyčių. Ir, turiu pažymėti, dideliam mano džiaugsmui, sanatorijos tinklapyje radau parašyta, kad registratūroje jau galima atsiskaityti ir kortele.

Kaip ten bebūtų, be grynų sunkiai išsiversite gydykloje, jei norėsite papildomų procedūrų. Žinoma, vienintelis tikrai teisingas ir civilizuotas būdas yra papildomas procedūras pirkti gydyklos registratūroje, bet ten greičiausiai jums pasakys, kad šį savaitgalį niekur nėra laisvų vietų ir, jei nori, tai gali ateiti po 3 dienų (kai išvažiuoji, pavyzdžiui, rytoj). Vis dėlto, nuėjus ten, kur tavo pageidaujamą procedūrą atlieka, greičiausiai paaiškės, kad ją kas nors jums padarys už kokios maksimum valandos ir dar gerokai pigiau.

[Čia norėčiau trumpai sustoti su patarimais ir pasakyti, kad tokia tvarka yra labai ydinga. Ji trukdo vystyti verslą, nes sanatorija negauna pajamų, kurias iš esmės uždirba, ir negali jų investuoti į infrastruktūros gerinimą, kas galiausiai apsimokėtų sugrįžti ketinančiam klientui. Kita vertus, galvojant apie čia ir dabar, dar labiau klientas nukenčia, kai dėl ne iki galo atidirbtos sistemos jis negauna paslaugos, kurią realiai galėtų gauti. Tad ne tiek moteriškutės iš Gydyklos, kiek pati sistema kalta, kad nesusitvarko taip, kad klientams nereikėtų galvoti apie vykimą kitur ar mokėjimą į kišenę. Be to, kiek teko girdėti, oficialus moteriškučių, dirbančių Gydykloje atlyginimas yra nenormaliai mažas, kas jas, matyt, verčia nedvejoti kam nors pasiūlius kelis eurus, nes gyventi juk iš kažko reikia. Atrodytų, viskas paprasta – moteriškėms padidinti atlyginimus, pasirūpinti, kad neimtų grynais, ir sustyguoti sistemą, bet visi suprantam, kad to, matyt, kol kas per naivu tikėtis. Va jums ir korupcija privačiame sektoriuje.]

Jei į sanatoriją atvažiuotumėte nepasiėmę šlepečių ar maudymosi kostiumėlio, bet tingėtumėte važiuoti į Druskininkų centrą jų pirkti, tai galėsite įsigyti ir sanatorijos teritorijoje esančiose parduotuvėse. Atsiskaitymas bent dalyje iš jų – tik grynais. Eglės+ baseinuose ir pirtyse atsiskaitymas taip pat tik grynais.

Taigi patarimas Nr. 4: turėkite grynų pinigų.

Atvykstant į šią sanatoriją galite neimti gražiausių batelių ir suknelių (nebent ketinate eiti į šokių vakarą), bet yra keli daiktai, kurie yra būtini. Taigi patarimas Nr. 5: jokiu būdu nepamirškite maudymosi kostiumėlio ir šlepečių baseinui, patogių rūbų ir knygos. Dar pasiimkite patogų krepšį, į kurį eidami į Gydyklą galėtumėte įsimesti maudymosi kostiumėlį, rankšluostį, šlepetes, knygą, vandens buteliuką ir procedūrų kortelę, kurią mes praminėme „dukumentu“. Žiemą Gydykloje patogu po procedūras vaikščioti žieminius batus įsimetus į krepšį ir apsimovus šlepetes.

Jei sanatorijoje laiką leidžiate su telefonu rankoje, tai – ne poilsis. Tam ir reikalinga sanatorija su savo visa sistema, kad atsijungtumėte nuo išorinio pasaulio, pamirštumėt viską ir taip pailsėtumėte.

Patarimas Nr. 6: vos tik atvažiuosite, telefoną palikite kambaryje arba bent jau nešiokitės jį išjungę garsą ir atjungę internetą.

Pirma vieta, kur būsite nusiųsti po to, kai pasidėsite daiktus kambaryje, yra gydytojo kabinetas. Jis pamatuos jūsų spaudimą, paklaus, ar niekuo nesergate, ir paskirs procedūras. Visą jų sąrašą galite rasti čia. Kaip jau minėjau, jei rinksitės paketą „Sanatorinis gydymas“, į kainą bus įskaičiuotos 5 procedūros per dieną. Jei niekuo nesergate ir važiuojate iš esmės pramogauti ir pailsėti, tarp jų tikrai bus deguonies kokteilis ir inhaliacija, taip pat pasirinktinai sausas arba povandeninis masažas bei purvo vonios arba mineralinio vandens vonios, galbūt baltojo purvo aplikacija. Dar greičiausiai jums paskirs plaukiojimą ar mankštą baseine arba vertikalias vonias. Šias procedūras skiria gydytojas, tačiau, jei niekuo iš tikrųjų nesergate (pvz, neturite itin aukšto spaudimo ar kokių stuburo traumų), greičiausiai gydytojas neprieštaraus, jei išsakysite pageidavimus. Toliau trumpai papasakosiu apie procedūras, kurios man kuo nors įsiminė, o kol kas:

Patarimas Nr. 7: jei niekuo nesergate ir žinote, kokių procedūrų norite, sakykite gydytojui, kai jums užrašinės procedūras.

Procedūrų laikas yra paskiriamas gydyklos registratūroje. Ten turėtumėte eiti iškart po vizito pas gydytoją. Kitu atveju kyla grėsmė, kad registratorė beieškodama jums laikų greičiausiai bus piktoka. Apskritai į sanatoriją reiktų atvažiuoti nesivėlinant. Jei atvykote dviese, eikite prie registratorės kartu ir prašykite procedūras surašyti panašiu laiku.

Patarimas Nr. 7: nesivėlinkite atvažiuoti, po vizito pas gydytoją tiesiai eikite į gydyklų registratūrą. Jei atvažiavote dviese, prašykite, kad procedūras užrašytų panašiu laiku.

Deguonies kokteilis ir inhaliacija. Tai trumpos, bet visai smagios procedūros, kurios būna užrašomos visiems. Deguonies kokteilio procedūros metu labai lėtai sukite kranelį. Tikimybė, kad apsitaškysite, sakyčiau – 85 proc. Tad būtinai pasitieskite ant kelių servetėlę, o deguonį siurbčiokite šiek tiek pasilenkę virš stalo. Jei nesate piktas ir bjaurus žmogus, bus juokinga. O šiaip tai pakvėpuoti deguonimi ir atsigerti vaistažolių arbatos niekam nekenkia.

Savaitgaliais prie inhaliacijų gali būti kosminės eilės, bet dėl to jaudintis nereikėtų. Eilė juda labai greitai, o dar greičiau – jei esate atsivežęs knygą. Esu išbandžiusi bičių pikio ir eukalipto inhaliacijas. Kadangi esu užkietėjus sinusitininkė, man patiko eukalipto inhaliacija per nosį – pasiimkite ją papildomai, ji beveik nieko nekainuoja.

Reziume ir yra mano patarimas Nr. 8: nepraleiskite net ir smulkių procedūrų. Lėtai sukite kranelį. Išbandykite inhaliaciją su eukaliptu.

Būtinai išbandykite gydomąjį purvą, povandeninį masažą ir baltojo purvo aplikacijas. Šios trys procedūros mano mėgstamiausios. Kai šalta lauke, labai smagu ir šilta gulėti purvo vonioje. Patikėkite, tai gerokai geriau negu kasdienės purvo dozės, kurias kai kurie iš mūsų gauna savo darbe. Baltasis purvas su migdolų ir kitais aliejais odą padaro labai švelnią ir minkštą. O povandeninis masažas geras todėl, kad trunka ilgiau negu sausas masažas ir šiaip atliekamas vandenyje, kas yra savaime faina. Po purvo vonių panagės gali būti šiek tiek purvinos, tad, juokas juokais, mergaitės, tamsus manikiūras visai praverčia.

Patarimas Nr. 9: geriausia procedūrų seka: purvas -> povandeninis masažas -> baltojo purvo aplikacija. Po baltojo purvo nepatarčiau lįsti į vandenį.

Viena iš geriausių vietų Gydykloje – patogūs poilsio kambariai. Ten rekomenduojama po kiekvienos procedūros pagulėti 20 minučių. Tai būtina po purvo procedūrų – įkaitęs kūnas turi atvėsti prieš einant į lauką. Man visada patikdavo leisti laiką poilsio kambaryje, ten snausti, skaityti knygą arba tiesiog žiūrėti pro langą į krentančias snaiges pušyne. Ten tylu ir ramu, visiškas relaxas.

Patarimas Nr. 10: nelėkite kaip akis išdegę – po kiekvienos procedūros 20 min. pabūkite poilsio kambaryje.

Paskutinį kartą būnant sanatorijoje man paskyrė mankštą baseine ir vertikalias vonias. Nors truputį tingėjau ten eiti, bet buvo labai smagu ir faina pasijudinti. Taip patiko, kad norėjau eiti papildomai, bet galiausiai patingėjau (shame on me).

Patarimas Nr. 11: nevenkite sporto, ypač mankštų baseine.

Kai paskutinį kartą buvau Druskininkuose, jau buvau pradėjusi savo 10 000 žingsnių per dieną programą ir uoliai ją vykdžiau. Judėjimas ir grynas oras sveikatą ir nuotaiką gerina ne ką blogiau negu procedūros, todėl labai rekomenduoju apžiūrėti visą sanatorijos teritoriją ir pasivaikščioti greta esančiame pušyne.

Mano patarimas Nr. 12: daug vaikščiokite.

Sanatorijos teritorijoje yra mineralinio vandens biuvetė, kurioje galima atsigerti dviejų skirtingų mineralinių vandenų. Abu iš jų gali būti šilti arba šalti. Atkreipkite dėmesį į darbo laiką ir būtinai nueikite atsigerti mineralinio prieš eidami į valgyklą. Mineralinio vandens galėsite prisipilti, jei su savimi turėsite tuščią butelį. Jis jums pravers Gydykloje ir pasivaikščiojimuose. Jei neturite butelio, mineralinio vandens galėsite atsigerti nusipirkę vienkartinį puodelį (kainuoja, kiek pamenu, €0,14). Beje, vaikščiojimas atsigerti ir prisipilti vandens prieš einant į valgyklą padės jums nutrepsenti 10 000 žingsnių per dieną, be to, tai gali būti jūsų smagus ritualas.

Patarimas Nr. 13: prieš valgį eikite atsigerti mineralinio vandens. Turėkite tuščią buteliuką.

Valgykla. Būtinai atkreipkite dėmesį į darbo laiką. Pavyzdžiui, pusryčiai prasideda 7.00 ir baigiasi 9.30 val. Nevėluokite, nelaukite paskutinės minutės, jei nenorite valgyti likučių. Baigiantis pusryčiams dingsta skanesnės dešrelės ir lieka tik tokios, kur iš bėdos, kai labai nori valgyti. Druskininkų „Eglės“ sanatorijos valgykla nepasiūlys jums nieko prašmatnaus, bet maistas valgomas. Mano sveikuolei draugei kliuvo tai, kad trūksta liesesnės mėsos su mažiau padažų. Man neretai maiste pritrūkdavo prieskonių. Visgi tai kažkiek pataisoma druska ir pipirais. Geras dalykas – būna vaisių ir želė. Esu nustačiusi, kad tik žalia želė yra skani. Beje, eidami į valgyklą būtinai atkreipkite dėmesį į užrašą „Nemaitinti katinų“ ir besibūriuojančius katinus. Ir jokiu būdu nepamirškite „dukumento“ ir maisto talonų (taip, tai siaubinga).

Tad patarimas Nr. 14: į valgyklą eikite laiku, nelaukite paskutinės minutės. Rinkitės žalią želė.

Nepaisant to, kad apsistojote sanatorijoje „Eglė“, nepraleiskite progos nueiti į „Eglė+“ baseinų ir pirčių kompleksą (€10). Tikrai rasite pirčių, kurios jums patiks. Pavyzdžiui, man patinka jų druskos pirtys. Ten kas porą minučių būna švelni druskingo vandens dulksna, po kurios oda būna labai švelni. Būtinai užsukite ir į „Eglės+“ žiemos sodą. Jis labai gražus. Ypač man patinka į jį užsukti vėlai vakare, grįžtant iš pirčių.

Patarimas Nr. 15: nueikite į „Eglė+“ baseinų ir pirčių kompleksą ir žiemos sodą.

Tad tokie mano patarimai jums, jei ruošiatės keliauti į „Eglės“ sanatoriją. Dar turiu pastebėti, kad kai ten buvau sausį, buvo vykdomi intensyvūs atnaujinimo darbai Gydyklose. Buvo renovuojami persirengimo kambariai ir dušai prie baseino, taip pat pirtys. Dar pastebėjau, kad atsirado nauji indeliai, į kuriuos pilamas skystis inhaliavimui. Ir nors jie vis dar turi tuos pasaulį juokinančius maisto talonus, pagaliau ten jau galima atsiskaityti kortele. Panašu, kad vis tik yra dedamos pastangos sanatoriją priartinti prie XXI amžiaus SPA centrų.

O pabaigai norėjau papasakoti, kodėl „Eglės“ sanatorija įgijo mano pagarbą ir pasitikėjimą. Savo ankstesniame įraše aprašiau visus kvailiausius dalykus, kuriuos man teko matyti šioje sanatorijoje, ir, iš tikrųjų, tai padariau be didesnių užuolankų. Įrašas buvo paskelbtas sekmadienį, o pirmadienį ten vėl nuvykau su sese, nes norėjau jai parodyti, kaip būna. Trečiadienį jau eidama į mašinų stovėjimo aikštelę ir ruošdamasi palikti „Eglę“ išsitraukiau telefoną ir Facebook’e radau štai tokį komentarą:

Pasirodo, mano įrašą perskaitė ir Artūras Salda, pasak LinkedIn’o – „Eglės“ sanatorijos verslo plėtros direktorius. Jis pasielgė kokius apytiksliai 10 000 kartų civilizuočiau ir protingiau negu tokios durų firmos „Visivisi“ atstovai, kurie susidaro savo ex klientę blogerę Enorcą ir reikalavo ištrinti straipsnį (jį galite perskaityti čia), tuo užsiutindami turbūt visus Lietuvos blogerius, užsitraukdami visuotinę gėdą ir dėl to tapdami visiems žinomais dėl savo blogos darbų kokybės ir, be kita ko, nachališkumo, atleiskite už nenorminę kalbą. Taigi, Artūras Salda parašė man Facebooke, padėkojo už konstruktyvią kritiką ir pasiūlė apsilankyti „Eglės“ sanatorijoje Birštone su nuolaida!

Turiu pasakyti, kad šia nuolaida kol kas neradau laiko pasinaudoti, bet, jeigu ji vis dar galios rudenį, tikėtina, kad pasiūlymą rimtų rimčiausiai apsvarstysiu.

Įrašą norėčiau pabaigti linksmiausiu nuotykiu iš „Eglės“. Vieną vakarą su sese nuvažiavome į miestą pavakarieniauti. Grįžus į sanatoriją paaiškėjo, kad mano 10 000 žingsnių programa dar neįvykdyta ir aš pradėjau terorizuoti sesę, kad būtinai su manimi dar pasivaikščiotų po sanatorijos teritoriją. Priartėjus prie Pramogų centro išgirdome, kad vyksta šokiai pokiai. Ir jei jūs galvojate, kad ten kažkokie senukai tik vos vos krutinosi, tai jūs dar ir kaip klystate. Artėdamos prie Pramogų centro pro langą matėme, kad vakarėlis vyksta visu pajėgumu. Deja, grojo jau paskutinė daina, tad šokiuose mums sudalyvauti neteko. Grįžusios į kambarį vėdinome kambarį atidariusios balkoną ir girdėjome, kaip 2 senjorai atlydėję 2 senjores iki mūsų korpuso prie įėjimo dar kurį laiką juokavo ir juokėsi.

Ši daina man jau niekada neprimins nieko kito.

P.S. dar pamiršau parašyti, kad viso vizito metu einamiausias bajeris buvo apie ankstyvo ryto mankštos su akordeono akompanimentu, kaip mes vadinome, „Armonikos“ procedūrą. Su sese visą laiką viena kitai grasinomės, kad kitam rytui 6 val. užpirksim viena kitai „Armoniką“. Buvo smagu.

Dabar jau viskas. Linkėjimai 😉