Linksmai ir nelabai apie gyvenimą
Vakar susimąsčiau, kiek nedaug man reikia iki pilnos laimės po pagerintos savaitės. Išlįsti iš darbinio kostiumėlio, užsukti į Mcdonaldą, šviečiant saulei apeiti aplink ežerą, pasėdėti ant lieptelio, pasivaikščioti Vilniaus senamiestyje, apžiūrėti, kas naujo pražydo Bernardinų sode, užlipti į Gedimino kalną, pasirgti už ledo ritulininkus ir pavalgyti ledų žiūrint filmą naktį. Ok, dar pora niuansų, žinoma, liko nutylėta.
Life’s good.
Posted in Apie gyvenimą, Viskas.
Komentarai įrašui Life’s good yra išjungti
– 2014-04-27
Ėjom pasivaikščioti keliuku palei Nemuną. Staiga sumąsčiau, kad reikia užlipti į kalną ir pažiūrėti, koks nuo jo vaizdas. Užsiropštus į viršų prieš akis atsivėrė kirtimas. Ir ne šiaip kokių pušelių kirtimas, o didžiulių ąžuolų kelmų eilė.
Jei taip įspūdingai atrodo kelmai, tai kaip ši vieta turėjo atrodyti su visais medžiais?
Nežinau, ar iš šitos mano nudaužytu samsungėliu darytos foto tikrai įmanoma suprasti, kokio dydžio buvo tie nukirstieji ąžuolai, bet patikinu jus, kad realiai vien kelmai atrodė didingai. Aplinkui augo kadagiai, žydėjo žibutės, už nugaros buvo pušynas, o prieš akis – Nemunas. Pridėkite pavasarinę saulutę, tyrą orą ir paukščiukų čiulbėjimą ir tada į visą tai pažiūrėkit iš Vilniaus po labai ilgo laiko ištrūkusio žmogaus akim. Toks buvo mano savaitgalis.
Posted in Apie gyvenimą, Viskas.
Komentarai įrašui Ex ąžuolų giraitė yra išjungti
– 2014-04-07
90 tomų baudžiamoji byla su daugiau kaip 200 puslapių turinčiu kaltinamuoju aktu, kuri neabejotinai apsunkins 25 naujosios kartos telefoninių sukčių organizuotos grupės narių gyvenimus, atrodo maždaug taip.
Telefoniniams sukčiams nemieli Klaipėdos prokuroro ir tyrėjos veidai.
Iš viso nustatyta 314 organizuotos grupės įvykdytų nusikaltimų, iš pagrindinės baudžiamosios bylos atskirti dar 22 ikiteisminiai tyrimai epizodines nusikalstamas veikas įvykdžiusių asmenų atžvilgiu.
Taip ir toliau, klaipėdiečiai!
Posted in Apie teisę, Viskas.
Komentarai įrašui Telefoniniai sukčiai liūdi yra išjungti
– 2014-03-26
Net ir kubas gali atrodyti šiltai, fainai ir saulėtai.
Prokuratūros pastatas Vilniuje, Rinktinės gatvėje.
Posted in Apie teisę, Viskas.
Komentarai įrašui Kubas saulėkaitoje yra išjungti
– 2014-03-25
Yra daug priežasčių, kodėl atidžiai seku įvykius, susijusius su Ukraina. Viena iš jų – nuolatinis žinojimas, kad turiu pareigą ginti savo valstybę, jeigu kažkas negero atsitiktų.
Pareiga savo valstybei niekada nebūna pamiršta. Ypač, kai yra, kas ją primena vos įžengus pro duris.
Šiandien susimąsčiau, kas būtų, jeigu, neduok dieve, Lietuvoje įvyktų kas nors baisaus. Kaip per vieną dieną pasikeistų gyvenimas ir viskas sugriūtų ir būtų nubraukta. Susimąsčiau, į kokį dalinį pakliūčiau, į kokias pareigas, kokias užduotis gaučiau ir pan. Ir tada pagalvojau, kad net ir darbo grupės, kurios šiaip jau yra viena nemėgstamiausių mano gyvenimo dalių, ne taip jau labai siaubingai užknisa. Ir namie viskas šaunu, ir šeimoj visi sveiki ir gyvi… Ir kuo toliau galvojau, tuo labiau supratau, kad gyvenimas, iš tikrųjų, yra netgi žiauriai geras.
Posted in Apie gyvenimą, Viskas.
Komentarai įrašui Gyvenimas yra gražus yra išjungti
– 2014-03-05
Jūsų dėmesiui foto iš ex Ukrainos generalinio prokuroro namų.
Kokiais mastais turi vogti, kad galėtum namuose sau leisti turėti tokias klaikybes?
Visiškai nenuostabu, kad nuo ukrainiečių jam teko sprukti net atsišaudant. Įdomu, iš algos susitaupė ar dar iš močiutės parduoto buto šiek tiek prisidėti teko. Baisu, kai prokurorai gyvena geriau negu didžiausi įsivaizduojami banditai, o aukso kilogramų kiekis viršija turimų knygų skaičių. O jei rimtai, tikiuosi, kad Pšonka bus surastas, stos prieš teismą, atsisės, o turtas bus konfiskuotas. Kad ir kaip ten kažkam kažkas patiktų ar nepatiktų, Lietuvoje tokie bajeriai yra absoliučiai neįmanomi. Sunku net patikėt, kaip toli Lietuva jau yra pažengusi nuo to, kur vis dar yra Ukraina.
Daugiau foto čia. Siūlau iškart žiūrėti nuo interjero.
Posted in Apie teisę, Viskas.
– 2014-02-23
Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Generalinė prokuratūra pasitiko įgyvendinusi vieną netikėtą sumanymą – atvykę prie prokuratūros nuo Šeimyniškių g. pusės, vilniečiai ir miesto svečiai gali pamatyti kaip šis įžymusis pastatas atrodo pasipuošęs didžiule, net 777 kvadratinių metrų ploto, Lietuvos trispalve.
Šitas gėris kainavo viso labo 17, 64 Lt.
Įspūdinga trispalvė banguoja per 72 prokuratūros pastato langus nuo devintojo iki pat antrojo aukšto ir sutemus yra matoma gana iš toli.
Sumanymas įgyvendintas pastato languose esantiems nedideliems šviestuvėliams pritaikius specialius spalvinius filtrus. Juos, iš paprasčiausių kanceliarinių gaminių, pasigamino ir languose sudėjo patys prokuratūros darbuotojai. Nepaisant to, kad sutemus pastatas atrodo išties įspūdingai, priversdamas praeivius stabtelėti ir net nufotografuoti netikėtą reginį, viso projekto kaina gali nustebinti nebent savo kuklumu – 17 litų 64 centai.
Sekmadienį, švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, nuo 18.30 val. iki 19.30 val. vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami įsiamžinti šios išskirtinės vėliavos fone. Fotografuos Mindaugas Dulinskas.
Posted in Apie teisę, Viskas.
Komentarai įrašui Trispalvė prokuratūros languose yra išjungti
– 2014-02-16
Kovo 11-oji man niekada nebuvo eilinė nedarbo diena. Tikiuosi, kad nėra eilinė ir jums. Džiaugiuosi, kad esame laisvi. Stebėdama Ukrainos situaciją viską įvertinau iš naujo ir negaliu atsistebėti ir atsidžiaugti, kaip toli mes jau esame pažengę. Galvoju, kad kartais mes tiesiog neįvertinam to, ką jau turim. Todėl visiems jums linkiu šiandien susimąstyti ir nuoširdžiai pasidžiaugti dėl visko, kas jau yra gero mūsų valstybėje. Neabejoju, kad patys geriausi dalykai dar priešakyje. Su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena!
Posted in Apie gyvenimą, Viskas.
Komentarai įrašui Su nepriklausomybės diena! yra išjungti
– 2014-02-16
Muzika yra neatsiejama mano gyvenimo dalis. Kiekviena daina man primena kokią nors istoriją, įvykį ar gyvenimo periodą. Kaip soundtrack’as.
Kažkodėl labai tamsiu Main Road (Cutchogue, NY, USA) vidutiniškai 23 val. kėblindama iš antro darbo namo, per savo extra greit sulūžusį ipod shuffle visu garsu klausydavau paskutinės dainos iš Hot Fuss albumo ir galvodavau apie tuos, kuriuos palikau Lietuvoje. Tos dienos atrodo neįtikėtinai toli, nors buvo 2007 m. turbūt. Still hope everything will be alright. Kai daug kartų pakartoji, taip ir būna.
Posted in Apie gyvenimą, Apie muziką, Viskas.
Komentarai įrašui Gyvenimo soundtrack’ai. yra išjungti
– 2013-06-29
Taip sutapo, kad vakar po kelerių metų pertraukos pagaliau nebe studenčiokės akimis nuo pirmo iki paskutinio sakinio perskaičiau Lietuvos Respublikos Konstituciją. Maždaug nuo vidurio neapleido viena mintis: AMAZING! Dieve mano, kaip jie tai sugalvojo, kaip jie tai padarė??
Užrašas Lietuvos Respublikos Konstitucijos paskutiniame puslapyje. 1 kursas.
Šiandien galima svarstyti, galbūt kai ką galima buvo parašyti, suformuluoti kitaip, galbūt kai kurios nuostatos iš šių dienų perspektyvos yra praradusios aktualumą, kai kuriais atvejais išryškėjo tam tikri nesklandumai. Bet ar kada nors bandėt įsivaizduoti, kad dalyvaujate valstybės atkūrimo procese ir jums pavedama užduotis parengti Konstitucijos projektą. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jums pavedama sugalvoti, kaip veiks valstybė. Nuo iki. Iš esmės. Ir turiu omeny toli gražu ne vien nuostatą, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės, arba kad viską galima skųsti teismui (kas šiandien jau tapę daugiau mažiau savaime suprantamu ir natūraliu dalyku). Prieš rašant tą mažą knygelę reikėjo sugalvoti, paprastai tariant, kas bus valdžia, kokios bus pagrindinių valdžios institucijų funkcijos, kokia jų tarpusavio sąveika ir numatyti visus „kas, jeigu“. Kažkam reikėjo numatyti tokius dalykus, kaip apkaltos ir nepasitikėjimo pareiškimo skirtumus, sugalvoti, ką daryti, jei Seimas nepritaria Vyriausybės programai, ką daryti, jei prezidentas užsispiria ir nepasirašo referendumu priimto įstatymo ir taip toliau. Ir pasirūpinti, kad ne tik būtų aptarta daugiau mažiau viskas, tačiau dėl to sutartų skirtingoms politinėms jėgoms ir interesams atstovaujantys asmenys, o galiausiai piliečiai referendume pasisakytų už. Tikslumo dėlei paminėsiu, kad Konstitucija buvo priimta Lietuvos Respublikos piliečių 1992-10-25 referendume.
Ar Konstitucijos kūrėjams pavyko įgyvendinti jiems pavestus uždavinius? Atkreipiau dėmesį, kad nuo 2004 m. pabaigos iki šios dienos, t. y. per beveik 10 metų Konstitucijoje padarytas tik vienas pakeitimas (susijęs su Lietuvos banko teisiniu statusu). Taigi šiandien manau, kad neabejotinai taip. Konstitucijos rengėjams ne tik pavyko suvienyti politikus, o vėliau ir piliečius. Manau, kad jiems realiai pavyko sukurti kokybišką teisės aktą. Amžina pagarba jiems už tai.
Kad šiandien ne viskas 100% veikia, kalti esam ir mes patys. Dauguma net nežino, kas tiksliai toje Konstitucijoje parašyta. Kuo greičiau visuomenė tai supras, tuo greičiau padėtis pradės gerėti. Šiandien mes turim laisvę, o su laisve ateina ir atsakomybė. Už savo veiksmus ir lygiai taip pat už savo valstybę. Konstitucijoje yra numatyta daugybė saugiklių, kurie turi užkirsti kelią valdžios piktnaudžiavimui ir pan., numatyta, kuri valdžios institucija kurią turi kontroliuoti. Bet nepamirškite, kad svarbiausias ir svariausias saugiklis turi būti patys žmonės.
Jei žmogui nereikia laisvės ir nepriklausomybės, jei jis nori plaukti paskui srovę, jei nori visą gyvenimą nugyvent žemai nulenkęs galvą, niekas neprivers jo atsistoti ir išreikšti savo nuomonę. Niekas neprivers žmogaus būti laisvu, nes laisvė – tai proto būsena. Arba sielos, jeigu taip labiau patinka. Žmogui ir kasdieniniame gyvenime tenka pasirinkti, ar būti laisvu. Tas pasirinkimas, žinoma, turi kainą, kuri vadinasi atsakomybe. Tik brandus žmogus sugeba prisiimti atsakomybę, nes supranta, kad ji nulemta jo pasirinkimų. Iki tol kalti būna visi kiti. Lygiai taip pat yra ir dėl mūsų santykio su valstybe. Juk suprantat, ką turiu omeny.
Čia kaip tos banalios patarlės ir nuvalkiota išmintis. Užknisa, bet žinom, kad tame yra nemažai teisybės. Jeigu prieš 23 metus žmonės, tokie patys, kaip mes, sugebėjo atkurti valstybę, sukurti tokius visaapimančius dalykus kaip Konstitucija, kad ir klysdami, kad ir kartais klupdami, padarė tokius neįtikėtinus dalykus, kodėl dabar kažko didelio negalim padaryti mes?? Pasakykit man nors vieną priežastį, nes aš tokios nerandu.
Taigi su Nepriklausomybės atkūrimo diena! Iš sutemų, iš prieblandų išeikit, uždekit naują ugnį širdyse, vergams palikit vergo naktį klaikią, kaip dainavo V. Kernagis. Tegul Konstitucija būna simboliu to, kad kai labai norim, galim padaryti nuostabių dalykų.
Posted in Apie gyvenimą, Apie teisę, Viskas.
– 2013-03-11
Naujausi komentarai