Tulpinių gaujos nužudytas prokuroras G. Sereika
Šį savaitgalį plaukėme baidarėmis. Plaukimas buvo skirtas prieš 15 metų tulpinių gaujos nušautam prokurorui G. Sereikai atminti. Kartu su mumis plaukė jo šeima. Turbūt visi mane pažįstantys žino, kaip visada žavėjausi žmonėmis, paskyrusiais savo gyvenimą kovai su organizuotu nusikalstamumu. Deja, kai kam už sėkmę šitoje niekada nesibaigiančioje kovoje teko sumokėti labai didelę kainą. Neišdrįsau to pasakyti tiesiogiai, bet žiūrėjau ir negalėjau atsistebėti Sereikų šeimos šaunumu. Neįsivaizduoju, kaip sunku turėjo būti trisdešimtmetei likti vienai su trimis mažais vaikais ir ne tik atsitiesti, bet ir užauginti juos tikrai gerais žmonėmis su labai aiškiomis vertybėmis.
Žinau, kad dalis žmonių yra tiesiog pernelyg iš esmės nusistatę prieš teisėsaugą, kad su tuo sutiktų, bet šalia mūsų gyvena ir dirba daugybė prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kurie ir šiomis dienomis kasdien verčiasi per galvą, aukoja sveikatą, savo šeimas, laisvalaikį dėl to, kad mes gyventume ramiai ir nebeturėtume matyti to, kas vyko kad ir tų pačių tulpinių siautėjimo laikais. Nors šių prokurorų ir kitų pareigūnų vaikai turi gyvus tėvus, bet jų dažnai nemato, nes jie nuolat užsivertę darbais ir jų amžinai nėra namie. Šių pareigūnų antros pusės, vaikai, tėvai irgi nusipelnė didelės pagarbos už savo kantrybę ir palaikymą.
Gal ir niūroki pastebėjimai po tikrai nerealiai smagaus savaitgalio, bet gyvenimas kartais būna negailestingas, todėl pastebėkime ir vertinkime vieni kitus, kol galime būti šalia.
Naujausi komentarai