Taip sutapo, kad vakar po kelerių metų pertraukos pagaliau nebe studenčiokės akimis nuo pirmo iki paskutinio sakinio perskaičiau Lietuvos Respublikos Konstituciją. Maždaug nuo vidurio neapleido viena mintis: AMAZING! Dieve mano, kaip jie tai sugalvojo, kaip jie tai padarė??
Užrašas Lietuvos Respublikos Konstitucijos paskutiniame puslapyje. 1 kursas.
Šiandien galima svarstyti, galbūt kai ką galima buvo parašyti, suformuluoti kitaip, galbūt kai kurios nuostatos iš šių dienų perspektyvos yra praradusios aktualumą, kai kuriais atvejais išryškėjo tam tikri nesklandumai. Bet ar kada nors bandėt įsivaizduoti, kad dalyvaujate valstybės atkūrimo procese ir jums pavedama užduotis parengti Konstitucijos projektą. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jums pavedama sugalvoti, kaip veiks valstybė. Nuo iki. Iš esmės. Ir turiu omeny toli gražu ne vien nuostatą, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės, arba kad viską galima skųsti teismui (kas šiandien jau tapę daugiau mažiau savaime suprantamu ir natūraliu dalyku). Prieš rašant tą mažą knygelę reikėjo sugalvoti, paprastai tariant, kas bus valdžia, kokios bus pagrindinių valdžios institucijų funkcijos, kokia jų tarpusavio sąveika ir numatyti visus „kas, jeigu“. Kažkam reikėjo numatyti tokius dalykus, kaip apkaltos ir nepasitikėjimo pareiškimo skirtumus, sugalvoti, ką daryti, jei Seimas nepritaria Vyriausybės programai, ką daryti, jei prezidentas užsispiria ir nepasirašo referendumu priimto įstatymo ir taip toliau. Ir pasirūpinti, kad ne tik būtų aptarta daugiau mažiau viskas, tačiau dėl to sutartų skirtingoms politinėms jėgoms ir interesams atstovaujantys asmenys, o galiausiai piliečiai referendume pasisakytų už. Tikslumo dėlei paminėsiu, kad Konstitucija buvo priimta Lietuvos Respublikos piliečių 1992-10-25 referendume.
Ar Konstitucijos kūrėjams pavyko įgyvendinti jiems pavestus uždavinius? Atkreipiau dėmesį, kad nuo 2004 m. pabaigos iki šios dienos, t. y. per beveik 10 metų Konstitucijoje padarytas tik vienas pakeitimas (susijęs su Lietuvos banko teisiniu statusu). Taigi šiandien manau, kad neabejotinai taip. Konstitucijos rengėjams ne tik pavyko suvienyti politikus, o vėliau ir piliečius. Manau, kad jiems realiai pavyko sukurti kokybišką teisės aktą. Amžina pagarba jiems už tai.
Kad šiandien ne viskas 100% veikia, kalti esam ir mes patys. Dauguma net nežino, kas tiksliai toje Konstitucijoje parašyta. Kuo greičiau visuomenė tai supras, tuo greičiau padėtis pradės gerėti. Šiandien mes turim laisvę, o su laisve ateina ir atsakomybė. Už savo veiksmus ir lygiai taip pat už savo valstybę. Konstitucijoje yra numatyta daugybė saugiklių, kurie turi užkirsti kelią valdžios piktnaudžiavimui ir pan., numatyta, kuri valdžios institucija kurią turi kontroliuoti. Bet nepamirškite, kad svarbiausias ir svariausias saugiklis turi būti patys žmonės.
Jei žmogui nereikia laisvės ir nepriklausomybės, jei jis nori plaukti paskui srovę, jei nori visą gyvenimą nugyvent žemai nulenkęs galvą, niekas neprivers jo atsistoti ir išreikšti savo nuomonę. Niekas neprivers žmogaus būti laisvu, nes laisvė – tai proto būsena. Arba sielos, jeigu taip labiau patinka. Žmogui ir kasdieniniame gyvenime tenka pasirinkti, ar būti laisvu. Tas pasirinkimas, žinoma, turi kainą, kuri vadinasi atsakomybe. Tik brandus žmogus sugeba prisiimti atsakomybę, nes supranta, kad ji nulemta jo pasirinkimų. Iki tol kalti būna visi kiti. Lygiai taip pat yra ir dėl mūsų santykio su valstybe. Juk suprantat, ką turiu omeny.
Čia kaip tos banalios patarlės ir nuvalkiota išmintis. Užknisa, bet žinom, kad tame yra nemažai teisybės. Jeigu prieš 23 metus žmonės, tokie patys, kaip mes, sugebėjo atkurti valstybę, sukurti tokius visaapimančius dalykus kaip Konstitucija, kad ir klysdami, kad ir kartais klupdami, padarė tokius neįtikėtinus dalykus, kodėl dabar kažko didelio negalim padaryti mes?? Pasakykit man nors vieną priežastį, nes aš tokios nerandu.
Taigi su Nepriklausomybės atkūrimo diena! Iš sutemų, iš prieblandų išeikit, uždekit naują ugnį širdyse, vergams palikit vergo naktį klaikią, kaip dainavo V. Kernagis. Tegul Konstitucija būna simboliu to, kad kai labai norim, galim padaryti nuostabių dalykų.
One Response
Stay in touch with the conversation, subscribe to the RSS feed for comments on this post.
Continuing the Discussion