Yra daug priežasčių, kodėl atidžiai seku įvykius, susijusius su Ukraina. Viena iš jų – nuolatinis žinojimas, kad turiu pareigą ginti savo valstybę, jeigu kažkas negero atsitiktų.
Pareiga savo valstybei niekada nebūna pamiršta. Ypač, kai yra, kas ją primena vos įžengus pro duris.
Šiandien susimąsčiau, kas būtų, jeigu, neduok dieve, Lietuvoje įvyktų kas nors baisaus. Kaip per vieną dieną pasikeistų gyvenimas ir viskas sugriūtų ir būtų nubraukta. Susimąsčiau, į kokį dalinį pakliūčiau, į kokias pareigas, kokias užduotis gaučiau ir pan. Ir tada pagalvojau, kad net ir darbo grupės, kurios šiaip jau yra viena nemėgstamiausių mano gyvenimo dalių, ne taip jau labai siaubingai užknisa. Ir namie viskas šaunu, ir šeimoj visi sveiki ir gyvi… Ir kuo toliau galvojau, tuo labiau supratau, kad gyvenimas, iš tikrųjų, yra netgi žiauriai geras.
Naujausi komentarai