Kai buvau maža, mūsų bute ant sienos kabėjo didžiulis pasaulio politinis žemėlapis. Man labai patikdavo į jį žiūrėti. Kadangi nuo mažens žaidžiau „Kokia x valstybės sostinė“, „Kokios valstybės čia vėliava“ ir „Kur yra x valstybė“ tipo žaidimus, vėliau per geografijos pamokas sekėsi puikiai.
„Kur yra x valstybė?“ man kažkada buvo vienas iš geriausių žaidimų.
Šiandien sugalvojau perrašyti* disertacijos skyrelį „Neteisėto praturtėjimo nusikaltimas užsienio valstybėse“ ir suskirstyti neteisėtą praturtėjimą kriminalizavusias valstybes pagal žemynus.
Staiga supratau, kad nebeprisimenu ne tik Antigvos ir Barbudos, Brunėjaus, Dominikos, Senegalo, Gabono ir t.t. sostinių ir vėliavų, bet negalėčiau ir iškart žemėlapyje pirštu bakstelti ir parodyti, kur jos yra. Štai taip mes prarandame vaikystės įgūdžius metams bėgant!
* Taip, taip. Čia mano gerbiamo magistro darbo vadovo doc. dr. E. Bieliūno mokykla: „Skirmante, neneškite man teksto gabalų, atneškite tikslų planą. Joks darbas nebus tikrai geras, kol labai gera nebus jo struktūra“. Kad jūs žinotumėt, kaip esu dėkinga jam už šią pamoką!
Naujausi komentarai